man istrigo mamos pasakymas: mane tenkina bet kokia aplinka (susitikimams su vaiku), isskyrus tuos namus. ir as sutinku. koks gali buti bendravimas priesikai nusiteikusiuose namuose? is venckienes lupu man neteko girdeti, jog ji noretu bendrauti su mergaites mama vaiko labui, tuo tarpu is mamos tai girdejau - turesime rasti bendra kalba del mergaites, kad galetu susitikineti su abejais seneliais, su teta. as tiesiog nematau geranoriskumo ir nesavanaudisko rupinimosi MERGAITES interesais is kedziu/vencku puses. nezinau, gal jums cia ne vienam neteko pakliuti i pinkles, ikrist netycia i pamazgu duobe, is jaunumo ir durnumo pridaryti klaidu, buti neteisingai apkaltintiems, tapti apkalbu ir smeizto auka, buti sumustiems ir apspardytiems pakeles plesiku, kaip tas vargsas keleivis, kuri paniekino keliu eina kas ten tokie? ir tik samarietis pamate pakelej sumusta ZMOGU, o ne murzina skuduru kruva, prie kurios neverta pasilenkti. man teko, gal todel as tikiu mamos prisikelimu, o ne fariziejais pirmose eilese. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19766