Labao tau ryto, labos dienos ir labo viso tavo gyvenimo linkiu tau
geraširdi žmogau, briedi. Kadangi tu iš pat ryto "pasitaikei po ranka",
tai tau ir pasakysiu kodėl čia neberašau. Žinai, kai buvau maža buvau
labai klusni ir, jei ką, tai mėgdavau visiems sakyti - "man taip
neleidžia mama". Dabar atėjo toks laikas, kai tenka pasakyti, kad man tai
daryti "neleidžia mano vaikai"... Žinai, mano pašnekesiu pasiskaityti
retkarčiais čia užsukdavo mano anūkės, ypač jaunesnioji, kuri dabar
laiko brandos egzaminus. Nuo to viskas ir prasidėjo: eilinį kartą
užklydusi čia, ji pasibaisėjo man siunčiamais epitetais, ir apie tai
papasakojo savo tėtei - o jis tai mano sūnus... Įvyko trumputis pokalbis
apie tai, kad  per daug atvirauti nereikia, o piršti savo nuomonę ar
įsitikinimus, jei tai pradeda iki isterijos suerzinti kitus, tiesiog
nenaudinga... tai tiek... Geriausi linkėjimai visiems, kurie nori juos
priimti, bet įspėju, kad tebesidžiaugiu matydama mergaitę ištrūkusią
iš garliaviškių glėbio...    

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19766