"Jei visi teismai neranda  Stankūnaitės nusikaltimų įrodymų" - bet tu
ir naivuolis, cc. Ar visi ieško? Ar apskritai kas nors ieško? Sakytum
verčiau - ne ieško, bet stengiasi kuo giliau paslėpti. Viskas, visa
šios bylos medžiaga patvirtina tai. Šiandien dar kartą pasižiūrėjau
lietryčio kompiliaciją šia tema - ten viskas šaltu veidu primeluota nuo
pradžios iki galo, išskyrus neviltingus Venckienės žodžius. Aš visą
laiką galvojau, kad patirtos traumos, skriaudos vaikams ilgai išlieka,
net iki senatvės - žinau iš patirties. Tą patį šiandien išgirdau
sakant vaikų psichiatrą Slušnį: "Liekamieji reiškiniai įsirašo į
pasąmonę labai giliai ir ilgam". Dabar žiūrime: pas Venckus Deimantė
klykė šaukė, kad nenori gyventi "su Laima", vadino ją šlykštyne,
tvirtino, jog visada gyvens tik su Neringa - ir taip darė ne vien tą
smogikišką rytą. Ir štai Slušnys šalčiausiu veidu toliau porina:
autobusiuke mergaitė greit nurimo ir ėmė smagiai čiauškėti su mama.
Tai kur išgaravo tie "liekamieji reiškiniai"? Aš manyčiau, kad kartu su
vaistais.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19766