kai žmogus mano, kad viena atakos forma yra labiau pateisinama nei kita, savo paties pykčio puolamasias mintis jis, projektuodanmas išorėn, pateisina kaip gynybą. O po to tikisi panašaus keršto. Ir tai užsiciklina, jei taikinys sureaguoja. Štai kodėl Jėzus sakė atsukti antrą žandą - sureaguoja tik mūsų ego. Tik jis yra pažeidžiamas. Man miestės špilka visai patiko. Turiu daugybę nenuveiktų darbų. Ir pati nesuprantu kas mane traukia čia rašinėti. Gal keli bendraminčiai, kuriuos čia randu. Ir jų, Ačiū Dievui, yra kur kas daugiau, nei cc mano. Ar ne tarp šios "mažumos" ir daugumos su kita nuomone ir vyksta tiek Lietuvoj, tiek šioj erdvėj, konfliktas? Manau, kad senesnės demokratijos šalyse tik dėl to ir liko dvi partijos, kurios būtent ir atstovauja šias nuomones. Vieniems rūpi Tiesa, kiti tiki tiesos reliatyvumu ir tikisi iš savos tiesos išlošt naudos ar bent pergalę. Ginče jiems svarbu laimėti, o ne išsiaiškinti tiesą. Todėl skuba atmesti patį žmogų ar bent kokią etiketę prilipdyti kaip kad daro samanėlė. O kaip žinome iš psichoteologų reliatyvi yra tik ego tiesa. Dieviška tiesa yra pastovi, amžina ir visiems vienoda. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19766