Kai pas tėvus važinėdavau ne autobusu, labai atsibosdavo ilgas kelias vienai namo. Buvau išmokusi lenktyniaut antra juosta, taip kelionė neprailgdavo. Važiuoji, ir jau toks pat tave lenkia, iki Raseinių visad susirenka kokie penki, ne tiek lenktyniaut, kiek rizikuot paeiliui, kuris pirmas ir įklius už visus. Taip ir lėkdavom paeiliui laukais pustušte autostrada, grįžus namuose užsistatydavau telefono signalą, kada jau galiu tėvui skambint, atseit tvarkingai ir saugiai tik ką parvažiavusi. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19766