...jums leidus pratęsiu religinių terminų žodyno išsiaiškinimą taip kaip aš jį suprantu. DIEVAS. Pirmasis Šv.Trejybės asmuo; Kūrėjas, visos gyvybės ir gyvenimo šaltinis; Tėvas, pirmoji priežastis, kurio Tėvonija įtvirtinta per Jo Sūnų Kristų, Tėvo efektą/pasekmę; Dievo esmė yra Dvasia, kuria jis dalinasi su visa Sūnija. O šios Sūnijos vienybė yra Dangaus būsena, nes tik per šią vienybę, per Kristų atsiranda ryšys su Dievu ir pašalinamos ego kliūtys priimti visas Jo malones, kurias jis teikia per savo besąlyginę meilę. DIEVO SŪNUS. Antras Šv.Trejybės asmuo, Kristus, kuris yra ir mūsų tikroji sąvastis. Apie tai katalikai stengiasi nekalbėti arba kalba tik puse lūpų, keisdami šį žodį į "Dievo vaikai", tarsi tai ką ką keistų. Jėzus žemiškam kūne buvo toks pat kaip mes, tik neturėjo savo prote nieko, kas ne nuo Dievo - ego mąstymo sistemos. Bet kodėl jis iki Golgotos kartais vadino save Žmogaus sūnumi?Tačiau Žmogaus Sūnus Jėzus identifikavo save su Dievo Sūnumi Kristumi, kuris yra viena su Dievu ir moko mus visus matyti Kristaus veidą kieviename brolyje ir nebesijausti atskirom būtybėm susitapatinusiom su kūnu.Jėzus yra gelbėtojas, mesijas, nes mato falšą su juo nesitapatindamas. Kristui prireikė Jėzaus formos, kad galėtų priartėti prie žmogaus ir išgelbėtį jį nuo jo paties iliuzijų. Taip jis nutiesė kelią žmonėms atgal į Edeno sodą. Nukryžiavimu ir prisikėlimu jis pademonstravo, kad nužudyti Dievo sūnaus neįmanoma, o nuodėmės yra atleistos, nes jos neturi jokio efekto. Kaltinimais žmonės bandė sukurti Dievo sūnui pragarą, bet jis iš jo išėjo skaistus... ir su įrodymais kad egzistuoja tik nenugalima meilė, vienybė, o visokia atskirumai, priešiškumai tėra tik iliuzijos. O Antras Kristaus atėjimas - visų iliuzijų pabaiga. ŠVENTOJI DVASIA Jėzus kartu yra ir Šventosios Dvasios manifestacija. Todėl jis ir neturėjo ego, nors ir įgijo žmogaus formą. Jis buvo Dievo Žodis, Dievo balsas, įgavęs formą komunikacijai su žmonėmis. Bet ši forma netapo jam jo realybe, jo tapatybe. Šventoji Dvasia atidavė Jėzui visą galią ant Žemės ir Dangaus kaip lyderiui, pačiam įveikusiam atsiskyrimą nuo Dievo (prisiėmus mūsų nuodėmes) ir padedančiam tą atsiskyrimą mums visiems įveikti. O mums Šventoji Dvasia yra tarsi komunikacinis tarpininkas tarp mūsų ego ir Dievo , ji mums kalba apie Dievą ir kai meldžiamės būdami dar ego prote, Ji greičiau mus išgirsta, nes Ego Dievas nesukūrė ir jo nesupranta. Todėl Šv.Dvasia yra mūsų gidas ir tarpinikas/vertėjas į šventąją kalbą:) KALTĖ jausmas, kuris patiriamas santykyje su nuodėme; mūsų proto atspindėjimas visuose nagatyviuose jausmuose ir tikėjimuose apie save pačius, savo savęs nuvertinimą, nepaisant Dievo atleidimo, tikėjimą į Dievo bausmę už Jo atstūmimą ir kartu bandymą tos bausmės išvengti bandant kaltę permesti ant kitų per kaltinimus ir pykčio atakas arba nukreipiant į savo kūnus ligos pavidalu. Ups, gal kiek painokai čia išsireiškiau. na ir pripyliau. Labai atsiprašau. ar tęsti? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19530