1933 m. gegužės 1 d. davė amžinuosius vienuolinius įžadus ir
gegužės 25 d. atvyko į Vilnių, čia nuolat patirdavo Jėzaus
apsireiškimus, kuriuos užrašė savo dienoraštyje. Vilniuje ses.
Faustina sutiko seserų nuodėmklausį, universiteto teologijos profesorių
kun. Michalą Sopočko, tapusį jos dvasios tėvu ir padėjusį imtis jai
patikėtos misijos – skelbti Viešpaties Gailestingumą. Dvasios tėvas
sutarė su dailininku Eugenijumi Kazimirovskiu, kad jis nutapys Išganytojo
atvaizdą pagal ses. Faustinos regėjimus. Paveikslas buvo pradėtas tapyti
1934 m. sausio 2 d. Sesuo pusę metų lankėsi dirbtuvėje bent kartą per
savaitę, kad patikslintų detales ir nurodytų klaidas. Taip sukurtas
Gailestingojo Jėzaus paveikslas.

1936 m. ses. Faustina buvo perkelta iš Vilniaus į Valendovą, vėliau
– į Lagievnikus prie Krokuvos. Nuolat blogėjo jos sveikata, tačiau ji
svajojo apie naujos vienuolijos, apie kurią kalbėjosi su
apsireiškiančiu Jėzumi, kūrimą. 1937 m. gegužės 4 d. gavo leidimą
išstoti iš vienuolijos. Mirė 1938 m. lapkričio 5 d. Po jos mirties
rasto dienoraščio dėka ėmė sklisti žinia apie ses. Faustinos patirtus
regėjimus.

1968 m. sausio 31 d. pradėta ses. Faustinos beatifikacijos byla. 1993 m.
balandžio 18 d. popiežius Jonas Paulius II ją beatifikavo, o 2000 m.
balandžio 30 d. kanonizavo.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19530