Buvo užlėkęs brolis. Apsidžiaugiau. Visada turime kalbos, nors esame labai skirtingi- aš į ramią Mamą, jis- į energingą, veiklų tėvą. Atsivežė ir gastinčiaus- žmonos troškintą kiškį. Labai skanus, ne, nuostabaus skonio. Vienu metu sukirbėjo baisi mintis- ar nesigardžiuoju mūsų kiškiu P.? Kasnis sustojo gerklėje, nei praryti, nei...Mečiau šakutę, įsijungiau kompelį...ir,ačiū Dievui, Kiškis P. strikinėja Litmenyje, tik pasi-basi, basi- pasi iš vieno komentaro į kitą. Viskas aišku- visi gali ramiai pjauti grybus, nes zombis ilsisi, kaupia jėgas kape. Tad visai nusiraminęs grįžau prie kiškio, kuris, pasirodo, buvo visai ne kiškis, o triušis. Po to išgėrėme kavos su atvežtiniu morenginiu tortuku, ne perdaug saldžiu ir visai neriebiu. Nesilaikau dietos, dar nesudurniavojau, bet paskutiniaisiais metais mėsos nustojo traukti. Tad laukiu Krankt pagyrimo ir bučkio. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19530