Kai buvau vaikas, labai bijojau baubo, kuris naktimis lindėdavo kitame
kambaryje po lova. Nesu jo matęs, bet jaučiau jį tokį baisų, beformį,
gauruotą, juodą. Jis manęs tykodavo ir miegant ne vieną kartą ir ne du
paleisdavo kažkokias nematomas bangas, kuriomis  vilkdavo pas save į
palovį. Kojos slysdavo kaip ledu, nors desperatiškai kabindavausi už
kėdžių, stalo, bet ir jie čiuoždavo kartu. Kabindavausi už durų
rankenų- nepadėdavo. Mėgindavau keturiomis ropoti šalin- slysdavau
toliau. Jutau kaip baubas tiesia rankas, sugriebia mane klykiantį ir
įsitraukia į tamsųjį palovį. Atsibusdavau suprakaitavęs. Dažnai
sapnuodavau šį sapną. Vaikystėje daug sirgdavau, karščiuodavau.
Suaugau, ligos baigėsi. :)  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19530