Tema: Pasi basi. Šimtas antroji savaitė
Autorius: Noė
Data: 2012-04-07 17:53:53

Kvailas tas KLimka per visą pilvą. Jei pripažįsta krikščionybę, tai
ir Dievą turėtų pripažinti. Krikščionybė be Dievo neegzistuoja, o
jei yra Dievas, vadinasi, ir kiaušinis jo sutvertas. Kai kas išveda
simbolį tarp Kristaus ir kiaušinio, esą kaip kiaušinis skyla iš
išsirita paukščiukas, taip ir Kristus prisikėlė (iš kapo). Na, man
tie klausimai nelabai rūpi. Aš norėjau upsei atsakyti dėl  mūsų
kaltės, nuodėmingumo. Prisimeni, protestantų kryžius yra be
nukryžiuotojo, o katalikų - tebėra prikaltas. Va čia ir slypi visa
mūsų ginčo esmė. Protestantai laiko, kad kas įtikėjęs, jau yra
nuteisintas ir, kaip sakai,  "čia ir dabar" yra danguje. Kristus
prisikėlė, niekas jo nebekala prie kryžiaus. Tuo tarpu katalikai
tebegyvena laike, savo Confiteor prisipažįsta "esu kaltas, esu kaltas,
esu labai kaltas" ir prašo nuodėmių atleidimo. Plg. palyginimą apie
fariziejų ir muitininką, kuris net akių pakelti nedrįsta ir tik mušasi
į krūtinę, nes jaučiasi nusidėjęs. Na, o fariziejus, kaip žinai,
tvirtina - "dėkoju tau, Dieve, kad nesu kaip anava tas muitininkas" - ir
pareina namo nenuteisintas. Dar žr. 1,Jn 1,8 - 2,2, kur  rašoma: "Jei
sakytume, kad neturime nuodėmės, klaidintume patys save" ir t.t.  Na,
protestantai irgi pripažįsta, kad yra nusidėję, bet jau žino, kad
visos nuodėmės jiems atleistos. Kitaip sakant, savotiškai apgaudinėja
save, gyvena, vaizdžiai sakant, vogtame laike. Prisimeni Kalvino
predestinaciją, t.y. išankstinį pasmerkimą arba nuteisinimą? Čia
kebeknė. Iš tikrųjų, jau esame arba pasmerkti, arba išteisinti.
Ratzingeris sako, gyvename tarp  "jau ir dar ne". Tiksliau, negalima
ignoruoti laiko ir to, kad mes nuolat nusidedame ir mums nuolat reikia
atleidimo. Štai 51 psalmė: Pasigailėk manęs, Dieve, dėl savo gerumo,
dėl savo begalinio gailestingumo sunaikink mano maištingus darbus. Vėl
ir vėl nuplauk mano kaltę, apvalyk mane nuo mano nuodėmės". Nežinau,
gal neaiškiai išdėsčiau. Bet sakyti, jog nesame kalti, negalima, ups. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19530