Puikus pastebejimai Rar.




On 2011.08.11 12:38, RaR wrote:
> Jei kamuoja kažkokie neaiškumai dėl valstybių skolų ir kyla visokios
> sąmokslo teorijos, labai lengva viską išsiaiškinti susiradus skaičiukus.
> Nieko gi slapto čia nėra, pradėti galima nuo wikipedijos. Kaip pavyzdį
> imkime JAV. Bendra skolos struktūra:
> http://en.wikipedia.org/wiki/File:Estimated_ownership_of_treasury_securities_by_year.gif
> . kaip matome, 2008 metais JAV vyriausybės skola užsieniui ir
> tarptautinėms kompanijoms sudarė 28% visos jos skolos. O štai
> didžiausios JAV vyriausybės užsienio skolintojos:
> http://en.wikipedia.org/wiki/File:Composition_of_U.S._Long-Term_Treasury_Debt_2005-2010.PNG
> . Kaip matome, jokių Čadų ar Zimbabvių čia nėra. Panašiai yra ir su
> kitomis valstybėmis.
>
> Reikia atkreipti dėmesį, kad FED, JAV komerciniai bankai, investicinės
> kompanijos, pensijų fondai ir t.t. yra supirkę ir didelius kiekius kitų
> šalių vyriausybių akcijų. Panašiai ir su Japonija - nors ji turi labai
> didelę vyriausybės skolą, bet tuo pačiu Japonijos centrinis bankas bei
> visokie fondai kartu yra antras didžiausias JAV vyriausybės užsienio
> skolintojas. Tokia jau finansų sistema, kad kiekvienos šalies centrinis
> bankas savo valiutos stabilumą užtikrina pagrinde kitų šalių valiutos
> rezervais, o šie rezervai laikomi atitinkamų valstybių vyriausybių
> obligacijų forma. Taigi, jeigu doleris yra pagrindinė pasaulio rezervinė
> valiuta, tai normalu, kad JAV vyriausybės užsienio skola nominaliu
> kiekiu yra didžiausia pasaulyje. O dar visokie pensijų fondai, draudimo
> kompanijos, bankai - didelė dalis jų kaupiamų lėšų laikoma ekonomiškai
> išsivysčiusių šalių vyriausybių obligacijomis.
>
> Taigi, ekonomiškai išsivysčiusių šalių vyriausybės pagrinde skolingos tų
> pačių išsivysčiusių šalių piliečiams, įvairiems ūkio subjektams ir
> centriniams bankams. Jeigu ekonomiškai atsilikusios valstybės ir laiko
> kažkiek išsivysčiusių šalių skolos, tai tos sumos dažniausiai yra žymiai
> mažesnės už gaunamą paramą. Jų skurdas yra apspręstas netvarkos,
> įstatymų nebuvimo ir nesilaikymo, nestabilios padėties, žmonių
> išsilavinimo ir bendros kultūros, technologijų, infrastruktūros trūkumo
> ir pan.
>