Iš esmės su viskuo sutinku. Jei kažką darai su saiku ir protingai - tai gali duoti naudos, jei gelbėti tam, kad pratęsti esamą status quo - tai nežinia kur nuves. Aišku, gelbėja pagrinde todėl, kad graikijų obligacijų turi prisipirkę Vokietijos ir Prancūzijos bankai, pensijų fondai ir t.t. Ir be abejo, bankroto atveju finansinis sukrėtimas būtų stiprus. Bet kiek visi praras jei beatodairiškai rems ir toliau, o skolos vis tiek nebus grąžintos? Priedo lėšos paimamos iš efektyviai dirbančios vokiečių pramonės ir permetamos į neatsakingai investuojančius Vokietijos bei likusio pasaulio bankus ir fondus. Bankroto atveju galėtų apsivalyti finansinė sistema, liktų mažiau rizikuojančių be proto finansuoti visokių graikijų skolas, tuo tarpu šiuokart nukentėję indėlininkai ir pensininkai galėtų būti paremti iš mokesčių mokėtojų pinigų tiesiogiai, o ne per pelnus iš savo neatsakingos veiklos susikrovusius bankus ir fondus. 2011.08.11 13:44, T:) rašė: > Gerai cia parasei. Dekui. > Kas del gelbejimu, su Graikais tai viskas aisku, biski pazaide su skaiciais, paskui pagyveno atsipute skolon, oa dabar laikas atidavineti. Net nezinau ar buvo verta juos gelebeti, ar geriau butu buve leista jiems bankrutuoti. Jei jau gelbeja, galima speti, kad yra kazkokiu interesu, gal jiems paskoline yra daugiausia tie kurie dabar gelbeja. Kaip biznyje, motinines salys gelbeja savo investicijas dukterinese salyse imesdamos pinigu, tikedamosis, kad pavyks be didesniu nuostoliu istraukti pradines investicijas ir papildomus inasus. Tik idomu kiek Graikai turi potencialo istraukti i virsu. > Su Airiais kiek pamenu jie gausiai krito i skolas kai gelbejo savo bankus. Pagalba Airijai sakyciau gana logiskas sprendimas, tiketina, kad bankai atidirbs savo praradimus. Plius pati salis manau turi gana potencialo ekonomikai vystitis (jaunimas, issilavinimas, mokesciai, pries tai buves geras augimas). Tad dabratinis sklonimas tiketina, kad bus grazintas. > Ispanija/Portugalija - imho NT burbulo pasekme (gal net kazkas panasaus i LT). Bet is bendru ziniu, manau, kad jos irgi turi potencialo. Plius lyg ir valstybes eina biudzeto balansavimo linkme ir pan. > > Taip, kad be Graikijos, kitoms salims suteiktos pagalbos sakyciau logiskos. > > T:) > > > > "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message news:j20agn$c7i$1@trimpas.omnitel.net... >> Ok. Euras yra sukurtas kaip kitokia valiuta nei dabartinės atskirų šalių >> valiutos. Euras sukurtas būti stabilia atsiskaitymo priemone, praktiškai >> be kitų funkcijų. Vienintelė jo ekonomikos reguliavimo funkcija - >> palaikyti stabiliai mažą infliacija. Jis nekurtas kaip ekonomikos >> skatinimo ar biudžeto gelbėjimo priemonė. Visų pirma dėl to, kad >> eurozona neturi vieno biudžeto, o yra atskiri šalių biudžetai. Todėl ir >> nustatyti šalių biudžeto deficito bei skolos limitai, todėl pagal >> įstatus ECB negali(-ėjo?) supirkinėti šalių-narių obligacijų. >> >> Kai ECB pradeda gelbėti šalių biudžetus, gaunasi didelis lėšų permetimas >> iš vienų šalių į kitas, vienodu dydžiu nuvertėja ir tos šalies valiuta, >> kuri nesuduria galų, ir tos, kurios ekonomika klesti. Siekiant, kad to >> nebūtų, vokiečiai prieš įsivesdami eurą ir įsivedė Konstitucijos >> straipsnį, draudžiantį gelbėti kitų eurozonos šalių biudžetus. Bet, nors >> nuostatos buvo priimtos, jų palaikymo mechanizmo praktiškai nebuvo. O >> dabar ir dominuojantys ekonomistai spaudžia (dažnai talkindami >> investitorių interesams), ir dabartiniai politikai siekia eurą padaryti >> biudžetų gelbėjimo priemone. Kas iš tokio jovalo su viena valiuta ir >> daugybe skirtingų biudžetų gausis - visiškai neaišku, akivaizdu tik kad >> stipresnės ekonomikos šalims, o ypač jų piliečiams, tokia valiuta ir >> toks CB visiškai nenaudingas, neaišku ar naudingas ir silpnesnių šalių >> ekonomikoms. Vieni skatinami būti amžinais eksportuotojais ir >> kreditoriais, kiti - importuotojais ir skolininkais. >> >> O Graikijos, Airijos, Portugalijos, Ispanijos, Italijos vyriausybės >> galėjo elgtis taip, kaip elgėsi Baltijos šalys ir daugybė šalių >> pasaulyje savo valiutas pririšusios prie kitų valiutų ar iš viso >> naudojančios kitų šalių valiutas. T.y. stengtis balansuoti biudžetą ir >> protingai riboti savo skolą. Tiesą sakant, tokios šalys tiesiog neturi >> kitos išeities, nes didėjanti skola ir prastėjančios ekonominės >> perspektyvos kerta per kredito reitingus ir skolintis darosi vis >> sunkiau. Todėl esi priverstas išlaidas koreliuoti su pajamomis. Na, bet >> jei ekonomiškai stiprių eurozonos šalių vadovai nenori išlaikyti >> stabilaus euro, neleidžia bankrutuoti nevykusioms vyriausybėms ir tuo >> pačiu savo mokesčių mokėtojų pinigais gelbėja neatsakingus investuotojus >> - jų valia. Taip jie gali ne sustiprinti eurą ir ES, o paskatinti >> dezintegracines nuotaikas ekonomiškai stiprių eurozonos šalių viduje. >> >> >> >> >> 2011.08.06 22:48, eMJei rašė: >>> Ograikija, italija , ispnaija, siu oatveju ir kitos nepaminetos, turi >>> viena esmini bruoza - jos nevykdo pilnos moentarines politikos, nes to >>> atsisake SAVO NORU priimdami EURA. >>> >>> Taigi graikijos bankrotas atrodo vienaip o didziuju ekonomiku, PILNAI >>> vykdanciu savo monetarine politika (JAV, Japonija, Sveicarija, UK, >>> Austrlaija, kanada, ir kt) visiskai kitaip. Sios valstybes tik del >>> politiniu motyvu gali atsisakyti ispirkti obligacijas, nes surinkti >>> klaviaturoje trilijona ar du ar desimt ir jais ispirkt visas >>> obligacijas, nulis problemu. Zinoma po to seka ekonomines, finansines, >>> politines pasekmes, BET MES KALBAM TIK APIE OBLIGACIJU ISPIRKIMA. >>> >>> Vokietija kaip suprantu bakrutuoti gali kaip graikija, nes euro ji >>> nekontrioliuoja , kaip kad japonai savo jiena ar amerikonai doleri.