On Thu, 06 Jan 2011 01:19:40 -0500, Ričardas Čepas wrote: >>> Mesje man sunku suprasti, dabar jau sakot kad tie hipotetiniai 5% jau >>> visa baisi problema? Kažin kodėl man nebaisu. Aišku lyginant su >> >> 5% defektu per pirma menesi? Taip, daikto kokybes poziuriu "baisoka". > > O kur jūs matėt mažesnius procentus tiesą sakant? Kiek mačiau visokių > masinės gamybos mobiliakų gedimų statistikos nuotrupų internete, kalba > būdavo apie kelių procentų eilės dydžius. Jei jūs matėt smarkiai mažiau, Per garantini laikotarpi. O ne per pirma menesi. Dyyyydelis skirtumas. Ne? > ir statistiškai reikšmingą skaičių, tai parodykit. Ginčytis dėl to, koks > turėtų būti iš lubų paimtas įsivaizduojamas idealas, nematau prasmės. > > Kad pirmą mėnesį daug defektų, tai ką tas turėtų stebinti ir kodėl tai > turėtų reikšti, kad vėliau jų daugės? Pats rašei kažkokias programas > pataisai, negi neteko pastebėti, kad tik išleista iš principo nauja > programos versija turi begalę defektų, kurių paskui sumažėja? Savaime ju nesumazeja. Juos reikia taisyt. Tik va hardwaro atveju niekas to nedaro, gali paremontuot ir lengvai pakeist tik softwara jei beda jame. >>> ir ignoruojami, čia jau toks gyvenimas. Bet pasistengus suvokti, jog >>> dvigubai brangesnio ir 10% rečiau gendančio gaminio mesjė net pats sau >>> nepirks, nekalbant apie masinę rinką, akiratis labai prasiplėstų. >> >> Nokijai iki tokiu ekstremumu dar tolokai. Jiem kol kas realiau kokiais >> 10% pabranginti savikaina ir dvigubai sumazint broko kieki. > > Neįsivaizduoju tokių stebuklingų technologijų, kurios leistų už 10% > sumažinti broko dvigubai, gal mažiau svajokim ;))) Na tiesa prisiminiau, Nieko stebuklingo. Nors virazais siame threade kazkaip visai neikvepi ka nors rasyt rimtai (vistiek juk visaip bandysi nesuprast kas rasoma), stai asmeniskai matyta visiskai rimta istorija ne is VBS: yra tam tikra firma A kuri gamina/ pardavineja tam tikrus devaisus. Kaip visada pastoviai ieskoma pigesniu/geresniu komponentu bei moduliu, nes kiekvienas neisleistas litas yra uzdirbtas litas. Pvz ten ar kitur visada naudoji detale X. Staiga atvaro gamintojas ir siulo analogiska detale Y pora % pigiau. Paimi, patestuoji ir jei tenkina perimi. Jei sito dalyko aktyviai nemanaginti, tai kazkada niekas nebezino kas ir kur sudeta, kuom pakeista ir kodel. Beigi niekas nedaro visuminiu testu, t.y. kaip pakeista detale Y dirbs su kita taip pat pakeista detale Z kuria idejo vietoj pries tai busios W. Tai va, mineta firma A kazkada pradejo taupyt ant tokiu testu ir be abejo kazkada nutiko kad komponentas Y patikimai nebedirba su kitu komponentu Z. Nors pagal popierius lyg ir viskas okei ir be problemu X dirba su Z, o Y su W. Ir broko % buves labai mazas staiga pasidare astronominis. O bendroj sumoj tais kaitaliojimais ir taupydami pilnus testus sutaupe kokius 2% savikainos. O juk lyg ir visai rimta firma su visais sertifikavimais. Tik vat netyciom taip jau nutiko, kad bugtais reikia taupyt ir didele valdzia zoliapjoves pagalba nurezhe biudzetus ir pinigu testavimams banaliai nebeliko. Tai vat ir "sutaupe", X kartu daugiau po to isleido remontams. Stai tau ir "stebuklas". Tereikejo nesutaupyt tu paskutiniu poros procentu ir kokybe nebutu smukus kelis kartus. -- kthxbai.