I. Kantas imasi absoliuciai atsakingo ir didingo tikslo, (kaip beje, ir visa 
jo kritine fundamentaliu metafizikos pagrindu ieskanti filosofija), butent - 
suformuoti tokius morales metafizikos principus, kurie visiems laikams 
issprestu idealizmo ir materializmo konflikta. Bene svarbiausia I. Kanto 
dorovines metafizikos isvada yra kategorinio imperatyvo, kaip auksines 
etikos taisykles formuluote, kuri gali buti eksplikuojama dvejopai. Pirmoji 
bendro pobudzio formuluote randama veikale "Doroves metafizikos pagrindai": 
"Elkis taip kad tavo elgesio maksima, kuria tu vadovaujiesi galetu tapti 
visuotiniu desniu, priimtinu tau paciam" (I. Kantas, Doroves metafizikos 
pagrindai, 1980). Cia svarbiausia pati poelgio verte. Kategorinis 
imperatyvas reiskia, kad zmogus yra pajegus pats sau sudaryti moralines 
taisykles ir tuo paciu pats save motyvuoti elgtis pagal savo nusistatytus 
standartus.

Mano supratimu tai kazhkoks velnio ishmislas, igalinantis apkaltinti kita 
zhmogu.

> platono neprisimenu, cia turejau momeniuj Kanto a priori
>
> "Patologinas" <Patologine@Neurofiziologija.lt> wrote in message 
> news:gmuf9b$nga$1@trimpas.omnitel.net...
>>
>> Pasiskaiciau truputi:
>> Tikroves sudvejinimo metodologija salygojo racionalistini, aprioristini 
>> Platono gnoseologijos pobudi. Platonas skyre jutiminiu pagrindu 
>> susidarancias atsitiktines nuomones apie daiktus ir tikroves esmes 
>> (ideju) pazinima protu ir juos viena nuo kito atribojo.
>>
>> Galiu pertraktuoti:
>> "Daiktai pasaulyje neturi aishkios paskirties".
>> Fetishistu posakis :)
>