Pasiskaiciau truputi:
Tikroves sudvejinimo metodologija salygojo racionalistini, aprioristini 
Platono gnoseologijos pobudi. Platonas skyre jutiminiu pagrindu 
susidarancias atsitiktines nuomones apie daiktus ir tikroves esmes (ideju) 
pazinima protu ir juos viena nuo kito atribojo.

Galiu pertraktuoti:
"Daiktai pasaulyje neturi aishkios paskirties".
Fetishistu posakis :)

> tamstai reiktu biski pasidometi filosofijos pagrindais. netgi kede visi 
> suvokiame skirtingai. o ka kalbeti apie abstrakcias savokas, kuriu 
> negalima parodyti pirstu? kas yra dalykas "a priori"? cia retoriniai 
> klausimai, jei ka:)
> Zodis reiskia ne visada tai, ka TU zinai, kad jis reiskia. Taigi, tai ka 
> zinai tu, irgi tera subjektyvu. Bet kaip tai bebutu kontraversiska, butent 
> musu suvokimas ir yra etalonas, pagal kuri vertiname kitus suvokimus. Ir 
> to nezinoti yra labai primityvu.
>
> ten apie orientavimasi ir siektinus modelius tai pilstymas is tuscio i 
> kiaura, tingiu del to smegenis sukt ir ieskoti tavo pasakyme prasmes, 
> kurios ten greiciausia nera:)
>
> "nw" <nw@nw.nw> wrote in message news:gmu48e$3c9$1@trimpas.omnitel.net...
>>
>> Kas butu, jei visi pradetu tik sau suprantamais naujadarais vadint kitus, 
>> kurie "privalejo" suprasti ju klausimo esme? :))
>>
>> Zmoniu sugebejimai abstrahuoti labai skirtingi, bet nuo to savokos 
>> nebutinai subjektyvios.
>>
>>
>