> todėl aš ir klausiu - kas tai yra. nes tokias apstrakčias sąvokas 
> kiekvienas vartoja savo prasme. aš nenoriu būti like Grace Kelly, kaip 
> sabonis arba kaip leninas. Reiškia, ta prasme idealo aš neturiu ir turėt 
> nenoriu. kur čia melas? kur čia aliuzija į kažkokius pasiekimus? esu kas 
> esu, kodėl turėčiau norėti būti kažkas kitas?

pries darydama veiksmus, pakeisiancius tave, kitus, aplinka - juk 
orientuojies pagal
mintyse susikurta siektina modeli, kuris krastutiniu atveju butu "idealas" o 
pernelyg nesistengiant - "kaip papuole"
(nekalbesim apie atvejus, kai zmones neanalizuoja mastymo proceso ir todel 
ka nors neigia)

Tai vat to geriausio imanomo varianto siekima as suprantu kaip idealizma, 
aprepianti visus tavo TTZ punktus,
papildant, kad p3 - labiau utopizmas.


> Aš irgi nemėgstu vynioti į vatą, todėl niekada nesišvaistau skambiom 
> frazėm, kurių nesugebu po to paaiškinti. Visgi aš nemanau, kad idealistas 
> tai tas,

paaiskinau

> kas turi idealą, tai vulgariai paprasta.

Idealo turejimas - salyga minimum

>
> TTŽ:
> idealistas
> 1. filosofinio idealizmo šalininkas
> 2. asmuo, nesavanaudiškai pasiaukojantis kuriai nors idėjai
> 3. nepraktiškas žmogus, svajotojas, idealizuojantis tikrovę
>
> tai kuriuo čia tu taip nori būti ir didžiuojies, a?

saikingai visais po biski ir nesididziuoju :)

> beje, apie tokių žodžių vartojimą - kažkada mano exvyras buvo man 
> pareiškęs, kad jis nuolat turi eiti į kompromisą. Kadangi mano skylėta 
> atmintis tokių atvejų užfiksavusi nebuvo, paklausiau, kaip jis tai daro. 
> Pasirodo, kad eiti į kompromisą jam reiškia priversti mane paklusti jo 
> valiai...:)
> Todėl tas žmogus, kuris nesuvokia mano klausimo esmės, yra dogmatojotas, 
> nesuvokiantis, kad abstrakčių sąvokų suvokimas - reikalas itin subjektyvus

Kas butu, jei visi pradetu tik sau suprantamais naujadarais vadint kitus, 
kurie "privalejo" suprasti ju klausimo esme? :))

Zmoniu sugebejimai abstrahuoti labai skirtingi, bet nuo to savokos nebutinai 
subjektyvios.