na, neatsimenu tokių baisių laikų :) Galbūt giždavo ne dėl nekokybės, o dėl to, kad buvo natūralesnis, be antibiotikų ir kitokių bakterijas naikinančių chemikalų ir operacijų. Ir tikrai pienas, grietinė, sviestas ir grietinėlė nepriklausė prie deficitų. Vienos rūšies, bet būdavo. Tiesa, iš parduotuvinio pieno neišeidavo rūgpienis "Ruta" <rutapeter@online.de> wrote in message news:jksftc$ne8$1@trimpas.omnitel.net... > Am 27.03.2012 10:06, schrieb F00F: >> Ness wrote: >> >>> pvz. pasidometi etiketeje surasyta sudetimi, kuo maziau skonio, spalvos >>> pagerinimo priedu, orientuotis i prekes su uzrasu "auksciausios rusies", >> >> Prie tarybų valdžios viską vyniojo į tapetų pavidalo vyniojamąjį popierių >> be jokių atpažinimo ženklų ir sudėčių žymėjimo, ir niekas pautų nesuko dėl >> jokių E ir visokių fengšuinių košerių. >> > > Jo, pasirinkimas buvo vienas - imi arba neimi :) O bet tačiau, GOST standartas buvo paprastas ir be variacijų, visas gamybos menas > buvo išsiversti BE būtinų sudedamųjų dalių, taip kad tam tikra prasme vartotojus pasiekianti produkcija buvo natūralesnė. > > Ar kokybiškesnė, tai čia kitas klausimas. Dėl mėsos nežinau, bet dėl pieno produktų tai žinau, kad iš tokio pieno, kuris buvo > superkamas tarybiniais laikas, tai daugiau nieko, kaip kefyrą ir varškę pagaminti nelabai ir buvo galima. Visa kita - laimes > dalykas :) Nu bet niekas nesistebėdavo, kad vėliausiai kitą dieną parsineštas iš parduotuvės pienas šaldytuve jau būdavo sugižęs > (o pasitaikydavo, kad sugiždavo dar neparsinešus...), o grietinėlė - deficitas.