O tu galvoji, kad tas, kuris neturi ir niekada neturėjo jokių protėvių 
žemių, bet kurio kišenę plėšo šaibos nepasinaudos tuom, kad "atsirastų" tie 
protėviai su jų žemėmis ir būtinai kur nors apie trakų ar molėtų ežerus? Ir 
ant tų žemių žemėtvarkoje staiga atsiranda pamatų likučiai, o ant jų 
new-paveldėtojas visiškai teisėtai pasistato savo pilį.
Aš būtent apie tokius porinu.
O tie, kas iš tikrųjų turėjo tėvų žemes, lai jas susigrąžina, bet jų dėka 
nebūtų paežerėse toks pilių bezpredelas.
Ir beje dar vienas niuansas. Jeigu išties tos tėvų žemės buvo kur nors 
laukuose, žemės ūkio paskirties, tai kokiu pagrindu jos turi būti perkeltos 
į vaizdingą ir dešimtis ar šimtus kartų vertingesnį sklypą?
Tai ir yra tipinė "lietuvos ežerų okupacijos" schema. Turim sklypą 
kalabybiškio laukuose, nunešam žemėtvarkai "na lapu" ir vualia - turim kokių 
50-100m pakrantės kur nors Galvėje ar Akmenoje. Tokių istorijų esu 
prisiklausęs ne vieną, čia net žiniasklaidos nereikia, mąstai tokie, kad 
užtenka pažįstamų ar jų pažįstamų su tuo asmeniškai susidūrisių.

"jkf" <blable@lt.lt> parašė naujienų 
news:j482od$h2f$1@trimpas.omnitel.net...
>
> "UbijcaSeldon" <Ubijca.Seldon@gmail.com> wrote in message 
> news:j44nhs$3t5$1@trimpas.omnitel.net...
>> Aš jau minėjau, kad po nepriklausomybės atstatymo tas sodybų ir masinis 
>> vilų
>> atsiradimo pakrantėse vajaus niekaip negali būti paaiškintas istorinės
>> teisių į NT atgavimo apraiškomis.
>
> Matau gudras labai. Mano senelius ir prosenelius išvežė Sibiran. Liko 
> žemės gerokai virš 200 ha. Sovietų laikais dalį žemės pasiėmė kolūkis, ant 
> tos pačios žemės prasiplėtė gyvenvietė, jau atkurtos nepriklausomybės 
> laikais aplink gyvenvietę išdalino po 3ha vietiniams (buvo tokia nesamonė) 
> ir kai atėjo momentas atkurti nuosavybę, tai tikrosios žemės laisvos 
> nebuvo. Tai spėk kurioj vietoje pasiūlė žemę? Ir tu galvoji, kad tas, 
> kuris gali įsiteisinti nusavintą protėvių nuosavybę ir turėdamas galimybę 
> pasirinkti žemę kad ir prie vandens telkinio, tuo nepasinaudos?