Nežinau ar vienodai suprantame problemą. Mintis tokia: winmo, androide, symbiane aš su programa X sukuriu failą (nesvarbu doc'ą, jpg, xui ar pan.). Failą išsaugau failinėje sistemoje. Ir tą failą galiu pasiekti su bet kuo: pasileidžiu paštą ir attachinu, pasileidu programą Y ir zipinu, pasileidžiu programą Z ir dar ką nors darau. Apple iOS atveju: programa X sukuria failą ir išsisaugo programos X diskinėje vietoje, iki kurios kitos programos neturi jokio access'o. Tada prasideda visokių funkcijų realizavimas kaip export į kitą programą, į dropbox'ą ir pan. Jei ta programa X nepalaiko to failo siuntimo el. paštu, tai norint tą failą išsiųsti, reikai N+1 aplikacijų, kaip tą failą paduoti pašto programai. Linksmumas tame, kad visus Apple programos yra izoliuotos. Jei programeris nerealizavo kažkokio eksporto į kur nors - programa ir liko pati sau. Rezultatas: turim 200K (ar kiek ten) Apple programų, kurios dirba sau. Jokio sąryšio su kitomis programomis. Išskyrus esmines (kokį paštą, photos ar pan.). ---- -- bat0nas Follow me on Twitter: http://twitter.com/bat0nas -- "ejs" wrote in message news:itsjth$u89$1@trimpas.omnitel.net... 2011.06.21 18:58, bat0nas rašė: > Ar kas nors kada nors Apple klausė, kodėl pas juos iOS'uose nėra > failinės sistemos? interfeiso požiūriu FS buvimas nepateisinamas. Koks juzerio reikalas kaip ir kur programa laiko savo duomenis? Juzerio požiūriu, JO duomenys turi būti prieinami DABAR. Ieškoti kažkokio failo? Fui. Ieškoti reikia informacijos. Beje idėja senai kaip pasaulis, gimusi Xerox'e. -- ejs