Iš saviįtaigų, kaip mesti rūkyti, Noe, aš nesijuoksiu, nes galvoju
taip: tu metei rūkyti nesunkiai, nes tikrai panorėjai mesti. O
saviįtaiga reikalinga tam, kuris iš tiesų nenori mesti, bet aplinkybės
jį verčia, tai jis stengiasi įsikalbėti sau norą. Paskui sako: ai,
mesti rūkyti labai lengvai, metu kiekvieną vakarą. :) Aš irgi turiu
vieną priklausomybę ir niekaip negaliu mesti. Ir kenksminga, ir naudinga
savaip, ir maloni, užtat nors žinau, kad reikėtų mesti ir kartais netgi
numetu, bet paskui vėl pasiimu, nes iš tiesų mesti nenoriu. O jei
norėčiau, tai kaip mesčiau k čiortu, nė pats velnias manęs
nesulaikytų! Bet... :)

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19351