aciu, noe, siandien tikrai normaliai sekesi dirbti. vakare klausiausi
religines valandeles. pasakojo apie kazkoki jozue, kuriam dievas atidave
penkis karalius ir dar daug zmoniu sudorojimui. tuos penkis karalius jozues
vadovaujami izraelitai istrauke is olos, kur jie slepesi, pakore, bet kunus
pries nakti nukabino, nepaliko kaboti. sumete i ola ir uzverte akmenimis.
matyt, ir paciam pamokslininkui gana kraupiai viskas nuskambejo, tai jis
pasiteisino teigdamas, kad ir musu laikais pakanka visokiu ziaurybiu -
plesikavimu ir nusikaltimu. pagal tokia logika, jeigu kitas zudo, tai kodel
man nezudyt. zinoma, sako, galima buvo tuos karalius palikt oloje uzstumus
akmeni ir leist jiems numirti badu, betgi jozue pasielge humaniskai:
istempe juos is ten ir pakore. o nepaliko kartuvese per nakti ne is
pagarbos numireliui (sakykim), bet tik tam, kad nesuterstu tos zemes, kuri
nuo siol bus ju, izraelitu. savotiski paprociai. dar vienas epizodas:
padedamas jozuei laimeti musi, dievas sustabde visa saules sistema, saule
nenusileido ir diena buvo ilgesne. suauges zmogus tvirtina, kad taip is
tiesu ir buvo. laiks nuo laiko iterpiami persimetimai vienu kitu zodziu su
tokiu personazu "profesoriumi" (speju, issigalvotu). profesorius kazko
paklausia, o pamoslininkas jam taip atsako, kad profesorius turi pasijusti
kaip mazgote per snuki gaves. ir visiskai sutriuskintas. simptomatiska, kad
profesoriai tam tikru zmoniu yra labai nemegstami ir niekinami. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19351