Kartagina , kaip ir daugelį valstybių pražudė gobšumas- vis jai buvo
maža ir maža, vis grobė ir grobė, kol užsišoko ant stipresnio.
Įdomiausia, kad valstybių istorijos panašios į žiedų istorijas.
Mažas pumpurėlis auga, didėja, galiausiai išsprogsta, skleidžiasi,
tampa gražuoliu kvepiančiu žiedu. Vėliau žiedas ima blaustis, praranda
skaistumą, spindesį, pradeda vysti, džiūti , pagaliau nubyra žemėn.
Nieko nėra amžino išskyrus Alachą ir jo pranašą Muchamedą, lai būna
pagarbinti jų vardai per amžius. Amin.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19351