Nors viena ausimi klausausi Pumprickaitės tarškėjimo, bet pamėginsiu
susikaupti ir be klaidų nurašyti iš tos smetoniškos enciklopedijos,
naudodama visus boldus, italikus ir dar br, nes be jų šis žaidimas man
nustotų pusės žavesio -  vaikystė sugrįžta, prašau nesiginčyt,
sugrįžta. Taigi, tęsiu toliau: Mergai duodama kamara prie trobų /bernui
prie klėčių/; ji gauna lovą, staliuką ir kėdę, taip pat šeimininkų
drabužius, apavus ir išlaikymą. Algos 200 /100-300/ litų, pūrą
rugių, miežių, bulvių pūrą sėti, linų puspūrė arba doliklis;
jeigu linų nesėja, tai gauna išmintų linų stuką /pundą/, vilnonę
suknelę, arba suknelės vietoje neverptų vilnų svarą, kartais kojines,
klumpes, pirštines. Paviržį /baigus metus/ sudaro didelis kepalas
duonos, geras gabalas lašinių, avienos rietas, dešrų mastas, kiek
kiaulienos škobų, jeigu dar turima - vėdaro ir kitko. Noriu pasakyti,
kad taip buvo daroma Žemaitijoje. Ar lygiai taip elgėsi mano  prosenis,
pasiturintis ūkininkas iš Suvalkijos nežinau... Ir dar - kai paskaičiau
ką turėjo dirbti Didysis vaikis /didvaikis/, tai pirmą kartą
pagalvojau, kad, ko gero, "stribukų" buvo šiek tiek daugiau negu vienos
rankos pirštų... Mie, galėtum ant kurios nors savo moteriškės
išpaišyti kokios nors Magdutės gyvenimo epizodus ir pateikti čia visų
apžiūrai kaip "vaizdinę priemonę".  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19351