Mane mokykloje mokė kaip gyventi ir kovoti, jei reikės- mirti už Tėvą ir Mokytoją draugą Visarionovičių Staliną ir brangiąją Komunistų partiją kaip Tarybų Sąjungos didvyriai -Marytė Melninkaitė, Gastelo, Zoja Kosmodėmjanskaja , Aleksandras Matrosovas,Pavlikas Morozovas. Mums pionierių vadovė sakydavo- būk pasiruošęs, o mes atsakydavome- isada pasiruošęs. Prisipažinsiu- buvau blogas gyvenimo mokinys- pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo. Ne tik neišmokau, bet kaupėsi priešginiavimas. Manau, kad buvo kalta šeimyninė aplinka- tėvų, giminių, jų draugų pasenusios smetoniškos pažiūros. Briedis teisingai sakė- obuolys dažniausia netoli nuo obels nurieda. Nebent kas nors iš pašalies jį gerai paspirtų. Tad pakelkime taures, kad visokie neaiškūs prašalaičiai nesitrintų mūsų soduose! -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19351