Gerbiu tave už tai, kad moki kultūringai diskutuoti. Dėl 500-ojo galėčiau tik porą pastabų parašyti. "esu trumpai dirbusi vienuolyne, jokio skurdo nemaciau". Turiu pastebėti, kad visa vienuolystės esmė yra laikytis trijų įžadų: skaistybės, neturto, paklusnumo. Skurdas irgi apibrėžiamas kaip vargas, neturtas. Nors šiaip, kultūriškai, jis yra sąlygiškas dalykas, pagal sąžinės supratimą. O tas vienuolynas, kuriame buvai, gal buvo šiaip šiuolaikinis patogus, šiek tiek apribotas gyvenimas, nė iš tolo nepanašus į senuosius vienuolynus. Dar bendrai parašysiu, kad net Šventrašty (Paulius) pataria: pasitenkinkite mažais dalykais - tai perspėjimas dėl dvasinės godulystės; taigi ką jau bekalbėti apie materialinę. Žinoma, bažnytininkai prigalvodavo visokiausių pasiteisinimų, kaip, tarkime, apeiti kad ir tą patį pasninką. Per gavėnią kai kurie iškeldavo tokias puotas iš žuvies, kad, kaip sakoma, mažai nepasirodydavo. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19351