buvom operoj, tiksliau miuzikle, tik operhauze. bernstaino "kandidas".
kadangi teatrui truksta pinigu (akivaizdu), tai paejo koncertiniai
variantai. ir labai gerai - visi uzimti, daininkai dainuoja. tik nervino
"pasakotojas" - rumsas. aiskino kas vyksta (laiko publika durniais), nors
ta pati buvo galima pasiskaityt programeleje (kodel balete nera
pasakotojo?). zinoma, siuzetas aukstyn kojom ir dar kulversciu paleistas.
geriau jau nebandyt susigaudyt ir atsipalaidavus klausytis. tuo labiau, kad
visai nebutina buvo heroju metyt is vestfalijos i lisabona, paskui i
naujaji pasauli ir vel atgal i venecija. ir dar prikelt is numirusiu.
muzika - nesvarbu ar choras vaidina surinamo gyventojus ar venecijos
karnavalininkus - tokia pati, zydiskai linksma. daininkai superiniai,
vienas malonumas. jeigu fone rodomos projekcijos nebutu vien kompu
atsisiusti abstraktus vaizdai, o nors jau turistines nuotraukos ar koks
kitoks vaizdas, iliustruojantis veiksma, to sumauto pasakotojo tuo labiau
nereiketu.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19351