"ufonaut" <ufo@ufo.ufo> wrote in message news:j7bmi9$jfu$1@trimpas.omnitel.net... > Skaitau ir nesuprantu ar tu cia rimtai, remdamasis moksliniais faktais, > ar cia siauteja tavo 5-os dimensijos pasamone? Kaip pačiam patogiau :-) > Paaiskink placiau, ka turi galvoje sakydamas 5 dimensija - kad tai > mastymas i ateiti, ateitis? Tai alternatyvios laiko linijos, alternatyvios istorijos. Kas-būtų-jeigu. Tai visos "ateitys" ir "praeitys", kurios susijusios *priežastiniais-pasekminiais* ryšiais, bet nebuvo/nebus tavo (kaip atskaitos taško, paprastumo dėlei) išgyventos, dėl tavo paties konkrečių šio momento pasirinkimų ir/arba "išorinių" aplinkybių. Jeigu žiūrint iš žmogaus proto perspektyvos - tai pats labai teisingai įvardijai - tai gebėjimas numatyti, arba gebėjimas įžvelgti savo ankstesnių veiksmų pasėkmes. 4'o, ir kol kas aukščiausio, lygio psichologinės savisaugos (prieš nuolat kintančią, sudėtingą, negailestingą aplinką) forma, greta humoro, altruizmo. Liaudiškai - išminties pagrindas. Todėl aš visiškai nejuokaudamas sakau, kad kuo labiau išsivystęs protas, tuo aukštesnėse dimensijoje jis gali operuoti, be abejo, gebėjimo išlaikyti sąmonės dėmesį 4'matės dimensijos rėmuose. Galima netgi konstatuoti faktą, kad norint operuoti aukštesnėse dimensijose ilgesnį laiką individualiam protui jau būtinas grupinis intelektas. Pavyzdys - mokslininkas. Kad jis galėtų užsiimti mokslu, jam reikia piramidės principu daug žmonių operuojančių 3 dimensijose (dirbu čia ir dabar, laikas - dzin), 4 dimensijose (planuoju laiką), 5 dimensijoje (kaip galiu dirbti geriau? ką galėjau padaryti) ir pan. > 4 dimensijos yra erdvelaikis. Teisingai, klasikine prasme. > Mes jame egzistuojame. Neteisingai, jeigu imame stygų teorijų grupę už pagrindą ToE. Mes egzistuojame diagiamatėje "matricoje", kurios stebime tik tris dimensijas, o ketvirtą jaučiame (ir dargi subjektyviai/reliatyviai!). Tavo laikas <> mano laikui. > Ateitis irgi bus 4 dimensijoje tik kitoje pozicijoje. Teisingai. Ta "kita pozicija" ir yra koduojama 5 (ir aukštesnėse) dimesijoje. > Jei > imtume analogija kaip 1 dimensija ir kazkoki taska joje (darbatis), tai > i kaire bus neigiamos reiksmes (praeitis), i desine teigiamos. Suprimityvintai - taip. Reikalas tame, kad mes esame ir stebime tik projekcijas iš daugiamatės matricos, nes neturime juslių (apart modeliavimo prote ir eksperimentų) joms "užčiuopti". Todėl tu ir naudoji paprastas analogijas. Kad nereikėtų jų naudoti, reikia daugiau daugiamatės geometrijos pagrindų (pvz.: pradėk kasti nuo hiperkubo, kitų figūrų) ir gero erdvinio mąstymo (padėliok 3D puzlą, paskraidyk su simuliatoriumi). > Judant i desine, nepereisim i 2 d, t.y. plokstuma. Taigi. "Dešinės" nėra. Yra "medžiai-medžiuose" (neveltui ne vienoje relgijoje jie vaizduojami kaip visatos pradas). Lengviausiai viskas, ant kiek nebūtų keista, yra suvokiama matematine, o ne geometrine/erdvine forma. Aš jau nebeatsimenu, kiek gimnazijoje S kuriuo laisvės laipsniu reikėdavo vartyti matricas, bet ten viskas dar buvo proto ribose.