"Shell" <no@mail.4.u> wrote in message news:j718uf$uc9$1@trimpas.omnitel.net...
>> Nesupratai minties - visatai visiškai px. ar Jobs'as gyvas ar ne. Tai svarbu tik Jobs'ui ir galbūt dar kažkiek padarų.
> 
> Greičiausiai nesupratau, nes mano nuomone yra skirtumas ar žmogus 
> egzistuoja ar ne. Pradinis klausimas post'e netgi buvo, "ar objektai 
> erdveje butu issideste ten pat ir zmoniu mintys tos pacios?". Tiesiog 
> nematau, kaip gyvo ir mirusio Jobso mintys gali buti tos pačios.

Aš tau noriu pasakyti, kad viskas reliatyvu ir subjektyvu. O tu bandai spręsti absoliučiai - iš "dievo" pozicijos, išorinio stebėtojo, nors esi sistemos viduje, kuri kol kas pasiduoda vidiniams zondavimams (vis tikslesniems), o viskam kitam rodo vidurį pirštą (metafizikams, filosofams ir pan.). Čia jau buvo diskusija iš Toxio pusės - kad filosofija/metafizika taip beviltiškai atsiliko nuo eksperimentinės fizikos, kad jai liko vos ne lingvistinės ir semantinės analizės pasižaidimai.

> O mano kukliu įsitikinimu reikėtu truputi pasimokinti matematikos. Jeigu 
> "balsavime" dalyvauja 50.001 neuronų, ir už kiekvieną sprendimą pasisako 
> po  25.000, tai likęs neuronas turi lemiamą balsą. O dabar prašome 
> parodyti amebą su 50k neuronų.

:-D
Mokslininkai kišdami po tomografais atsakymų neranda, o pats skaičiuoji neuronus vienetais. Bene pas tave dirbtinis intelektas stiklainyje jau padarytas?

> Mes vis dar apie kvantinę mechaniką čia kalbame, tiesa?

Aš tai kalbu apie TOE, kuri potencialiai gali atsakyti į visatos būvio ir ateities klausimus. Kvantinė mechanika kaip tokia, nėra atsakymas, nes ji pvz.: neįskaičiuoja gravitacijos.

> Smegenis sudarantys elektronai, protonai, neutronai ir jų sub-dalelės 
> kvarkai, nuolat tarpusavyje sąveikauja. Tačiau kiekviena sąveika yra 
> nulemta tikimybės - įvyks/neįvyks. Ir smegenys, kaip dalelių masyvas 
> niekaip negali įtakoti šių sąveikų, jos tik aukštesniame lygmenyje 
> formuoja neuronų jungtis, kurios priima aukšto lygio sprendimus.

Na ir manai kvarkai lemia tavo mintis? :-)

> Kaip nežinau? Jei aš pats programuoju simuliaciją, aš tiksliai žinau 
> kiek bitų allokuosiu kiekvienos dalelės būsenai aprašyti.

Prašau. Jei programuoji simualiaciją, tai tau net ir tiek dalelių nereikia, kiek yra išties (ar stebima).

> Net nereikia kasti giliau, nes ir dabar žinomą lygi sunku susimuliuoti 
> dėl resursų trūkumo. Apie tas visas simuliacijas noriu pasakyti, jog 
> virtuali mašina, kurios gylis N, negali pilnai simuliuoti N-1 gylio 
> virtualios mašinos, tik ją aproksimuoti, nes einant gylyn resursų 
> (informacijos) kiekis mažėja.

Niekas nesimuliuoja. Daro eksperimentus, kai kada patvirtinti/paneigti iškeltas hipotezes, o kai kada - gauti visiškai naujų, neįtikėtinų rezultatų.
Dėl virtualizacijos - čia tik pavyzdys, viduriniame lygmenyje. Mikro/makro pavyzdžiai gali būti kardinaliai skirtingi.

> Tik stygų teorijoje egzistuoja, kuri, beje, nėra vedantysis kvantinės 
> mechanikos modelis. Pagal Kopenhagos interpretaciją irgi neskyla, 
> tiesiog kolapsuoja į vieną iš variantų. O skyla multi-verse 
> interpretacijoje...

Aš puikiai žinau šiuos variantus, o stygų teoriją pasirinkau todėl, kad jos interpretacija lengvai prisitempia prie tavo klausimus apie mikro lygmenis.

> Mes čia vis dar kalbame apie "Wave function collapse" 
> (http://en.wikipedia.org/wiki/Wave_function_collapse)? Nes tada aš 
> nesuprantu, kaip tu gali pasirinkti į ką kolapsuoti, tai visiškai 
> nepriklauso nuo stebėtojo, jis tik gali žinoti tikimybes ir nustatyti 
> faktą į ką vyko kolapsas.


> Na, aš ne to klausiau. Remiuosi dimensijų aiškinimu iš 
> http://www.tenthdimension.com, nors nesu tikras ar stygų teorija taip 
> pat aiškina savo 10-11 dimensijų. Taigi, cituoju "Now, as we enter the 
> seventh dimension, we are about to imagine a line which treats the 
> entire sixth dimension as if it were a single point. To do that, we have 
> to imagine all of the possible timelines which could have started from 
> our big bang joined to all of the possible endings for our universe (a 
> concept which we often refer to as infinity),"

Labai teisingai.

> Man nesuprantamas yra "imagine all of the possible timelines" - kas tos 
> visos įmanomos linijos?

Suprantu tavo frustaciją. Norėdamas ją sumažinti, galėtum bandyti modeliuoti binarinę visatą. Ne veltui aš tau užsiminiau apie VM'us.

Timelines - terminas paimtas iš fizikos (optikos), reiškiantis priežasties ir pasėkmės ryšį ir jo egzistavimą/neegzistavimą turinti omenyje maksimalų informacijos apykaitos greitį (ne didesnį kaip šviesos). Įprastai modeliuojamas fotono ir jo galimybių judėti erdvėlaikiu "kūgiu".

Supaprastinant - visi įmanomi visatos vidinių įvykių variantai, kuriuos riboja: pradžia (ir jos parametrų rinkinys), pabaiga (irgi rinkinys), galiojantys fizikos dėsniai. Pirmasis ir antrasis - tau ir man įdomūs, smalsūs ir bet neaktualūs mūsų laikotarpyje. Antrasis apribojimas reiškia, kad septintoje dimensijoje yra "saugomi" tokie variantai, kur tu esi Napoleonas arba Ramzdis arba bomžas arba tavęs nėra, įskaitant ir visas priežastis iki to ir pasėkmes. Bet šioje dimensijoje nerasi varianto kur tik ką perskaitęs šitą eilutę, po sekundės busi Jupiterio orbitoje in-corpore. Tam jau reikia aukštesnių dimensijų su atitinkamai palankiais dėsniais tokioms kelionėms. Kitaip sakant, tai virtualizacijos lygmuo, kuriame tu nekeiti instrukcijų rinkinio, nekeiti VM startinės konfigūracijos ir kaip ji baigs, bet turi visus įmanomus vykdymo variantus tarp judviejų. Galiu sugalvoti ir kitų pavyzdžių.

> Aš suvokiu visatos liniją (A) kurioje šiuo metu 
> yra mano sąmonė, ir bandau įsivaizduoti alternatyvią liniją (B), kuri 
> skiriasi tik labai labai nedaug, pvz. A ir B nuo pat Big Bango buvo 
> visiškai identiškos ir skiriasi tarkim tik tuo, kad linijoje B ateinantį 
> penktadienį iš darbo gryšiu eidamas atbulas, o ne kaip įprastai.

Čia šeštoji, ne septintoji dimensija - tavo atžvilgiu dar nekolapsuota alternatyvi istorija. Sėdėdamas septintoje dimensijoje tu jau matytum abu variantus, kurie sudarytų nykstamai mažą visos visatos visų istorijų dalį. 

> fizikos dėsniai, visa logika ir įvykiai abiejose A ir B sutampa, bet B 
> linijoje yra ši viena anomalija. Kodel mano sąmonė atsimena tik normalią 
> liniją A?

Todėl, kad tavo sąmonė "telpa" trimatėje erdvėje, veikia dėka 4 dimensijos ir įprastai negalvoja/nesaugo toliau kaip 5 dimensijos trumpos atkarpos (dar retas galvoja ir tiek). Tavo sąmonėje, pagal DNR, nėra numatyto funkcionalumo operatuoti 6 ir aukštesnėmis dimensijomis vos išlipus iš lopšio, nes evoliucija kol kas labai rimtai ir atsakingai teigia, kad nuo to tavo gebėjimas pasiekti lytinės brandos amžių ir palikuonims perduoti genus, arba išvis neturi priklausomybės, arba bent ji labai silpna/susijusi tik koreliacijos ryšiais.

Žmogaus (Homo Sapiens Sapiens), kaip padaro, smegenys jau dabar reikalauja ~30% kūno energijos. Ir tai iš esmės buvo "suevoliucionuota" prie darbo su 4 dimensijomis - t.y. iš esmės "čia-ir-dabar", dar kažkiek - į praeitį atmintis ir kažkiek į ateitį  - prognozavimas, t.y. 5 dimensija. Bet jau 5 dimensijoje žmogus daro krūvas klaidų - atmintis meluoja, prognozavimas įtakojamas mastysenos klaidų/blogų duomenų ir chaoso faktorių. Jeigu žmogaus smegenims reikėtų pilnai operuoti 5 dimensija, jis elementariai išprotėtų. Nuolatos dirbtų su praeitimi (peržiūrėtų padarytų sprendimų alternatyvias laiko linijas, graužtųsi, novytųsi ir pan.), arba tik ir planuotų/svajotų/spėliotų, o nieko neveiktų. Būtent todėl ir prikurta įvairių legalių (neretai ir rekomenduotinų/priverstinių) ir ne psichotropų, kurie:

1. "išmuša" iš aukštesnių dimensijų ir nuleidžia į 4'matę (antidepresantai, antipsichotikai)
2. tiems, kurie gyvena amžinai tik 3-4 matėj dimensijoje įpučia ko nors iš 5+ dimensijų (narkotikai su stimuliacinėmis/haliucinacinėmis savybėmis)

Priedo, gali žiūrėti ir kitaip - tarp įvykio A ir B scenarijuose yra klaikiai tolimas erdvėlaikio skirtumas. Mes nežinome, kaip visata, meta-visata, multi-visatos saugo visą šitą informaciją, tačiau mes galime daryti prielaidą, kad norėjimas atsiminti A ir B scenarijus, reikalautų proto, kuris veikia ir 6 dimensijoje,- reiškia yra itin išsitempęs/išsikerojęs per dimensijas. Mūsų supratimu, tokia hipotetinė konfigūracija turbūt nėra neįmanoma (nors ir perlipa šios visatos dėsnius), bet energijos tokio proto funkcionavimui veikiausiai reikėtų kolosalios (net ne mūsų visatos energijos mąsteliais). Mūsų visatos aspektu tai greičiausiai reikštų, kad tokia energijos koncetracija sukurtų juodąją skylę arba kitas "anomalijas". Būtent todėl neretai fantastinių kūrinių autoriai renkasi avatarus, kaip kokios nors super-galios kūniškas inkarnacijas, nepažeidžiant fizikos dėsnių.

Zo, tavo sąmonė yra atropocentriška ir "sveika" visatos dėsnių atžvilgiu ir su tavo daugiau ar mažiau sąmoninga (ar visiškai nesąmoninga) veikla, kolapsuoja "nomalų" variantai. Mokslininkai apskritai stebi, kad neretai įprasta įprasto žmogaus įprasta diena 90% gali būti reguliuojama pasamonės lygio "valdikliais", ir kad sąmoningos veiklos nėra daug.

Beje, taip taip jau evoliuciškai atsitiko, kad hominidų individai, nuolatos vaikščiojantys atbulai arba gaištantys per daug laiko tam turi gerokai mažesnes galimybes susilaukti palikuonių, nors tuo tarpu kai kuriems vėžiagyviams tai yra priešingai :-P