"Shell" <no@mail.4.u> wrote in message news:j6rnjt$arr$1@trimpas.omnitel.net...
> On 10/8/2011 13:02, ufonaut wrote:
>> Neradau tinkamesnio grupso, tai klausiu cia.
>>
>> Kamuoja toks filosofinis, bet gal labiau fizikinis klausimas. NEsu
>> fizikas, tai vartosiu buitinius terminus.
>>
>> Sakykim visata yra kazkokiame buvyje. Jei butu imanoma ta buvi pragroti
>> daug kartu, ar ateitis butu ta pati? T.y. ar objektai erdveje butu
>> issideste ten pat ir zmoniu mintys tos pacios? Laikotarpis manau neturi
>> reiksmes - ar po sekundes ar po milijardu metu.
> 
> Čia pagrindinis klausimas, kas tas "plejeris" kuris sugeba pragroti visatą?
> 1. Jeigu jis sugeba atsukti visatą į kažkurį momentą praeityje ir 
> "paleistų" viską su tomis pačiomis startinėmis sąlygomis, visata vis 
> tiek kiekvieną kartą "pragrotų" vis kitaip dėl nedeterministinės 
> prigimties - dėl kvantinės mechanikos dėsnių dalelės neturi aiškiai 
> apibrėžtų pozicijų, tik tikimybes. Todėl vieną kart "grojant" 
> elementariosios dalelės gali tarpusavyje sąveikauti, kitą kart - ne.

Kadangi stebimos tik tikimybės, visiškai jokio skirtumo, ar reikia pragroti 1:1, ar ne. Tada atsakymas į autoriaus klausimą yra paprastas - ką reiškia "ateitis ta pati"? Koks "tapatumas" reikalingas - kokiu "tikslumu"?  Jeigu reikia tik objektų erdvėje tų pačių ir žmonių tų pačių minčių - manau, kad tai juokinga užduotis visatai/-oms, nes mes nereikalaujame subatominio tikslumo. Jeigu jau apie tai šnekame, tai kiekvienas kada nors turbūt pagalvojo apie visagalybės scenarijų. Tarkime tas pats "tapatumo" klausimas iš žmogaus proto mąstelių - ar jūs matot skirtumą Steve Jobs'o hipotetiniuose dviejuose nugyventuose gyvenimuose, kuriame viename jis turi 1 m diametro apgamą 1 cm virš išangės, o kitame - neturi? ;-)

> 2. Yra tokia "Many-worlds" kvantinės mechanikos interpretacija - kuri 
> teigia, kad kiekvieną kart, kai stebimas įvykis ir yra tikimybė jam 
> įvykti arba neįvykti, visata skyla į dvi alternatyvias visatas ir 
> vienoje įvykis įvyksta, kitoje - ne. Jei ši interpretacija teisinga, tai 
> reikalingas plejeris kuris "pragrodamas" visatą sugebėtų kiekvieną kart 
> pasirinkti tą patį visatų skilimo kelią. 

Galima ir kita interpretacija, remiantis ne kuriomis stygų teorijomis - kad visos visatos (ir net tų visatų saveikos ir t.t. - 10-11 laisvės laipsnių) ir visi įmanomi bet kokie variantai, dalelės, jų saveikos jau egzistuoja erdvėlaikyje, nesvarbu, kaip ta informacija "saugoma" - ar holografiniu principu, ar per branas/kitas dimensijas ar pan. O mes kiekvienas tik išgyvename konkrečią asmeninę visatą, kurią kolapsuojame iš esmo ir vismo kvantinės "sriubos" savo protu (stebėjimo įrankiu), aišku to proto gebėjimo ribose. Kuo protas išmanesnis (kaip stebėjimo/matavimo/veikimo prietaisas), tuo geresnės galimybės kolapsuoti į "tą patį visatų skilimo kelią" (pvz.: uždirbti pinigus pamėnesiui ;-). Jeigu nelendame į subatominį lygį, tai žmogaus protas tą daro nuolatos ir vis gerėja. Jis ir yra geriausias "grotuvas", jeigu nesikabinėti prie subatominio lygmens (kas ir būtų klaikiai neįdomu ir nuobodu - ar įsivaizduojate save nuolatos grojantį tą patį scenarijų?).

Visa tai puikiai siejasi su informacine revoliucija ir augančia skaičiavimo galia. Pabandykite atlikti mąstymo eksperimentą ir kokį nors kompiuterinį žaidimą, pvz.: šachmatus išplėsti iki "visatos" ir "sąmoningumo" lygmens. Deep Blue inžinieriai tą padarė su "negyvu" objektu - padėjo grandmeistrus ant suoliuko. Visai įmanomas variantas, kad kada nors žmogaus (ar kito intelekto) sukurtos skaičiavimo priemonės ir jų galios pretenduos į visatos lygio simuliaciją. Tada bus galima "sukti" kiek tik nori "scenarijų", nori - tapačių - nori - su minimaliais pakeitimais. 

Šiaip aš jau šiandien tai darau ;-) - serverių virtualizacijos platformoje sukurdamas norimą "laiko momento" operacinės sistemos ("sąveikų"/"fizikos dėsnių") ir duomenų ("dalelių") atvaizdą keliais mygtuko paspaudimais, ir testuodamas norimus scenarijus, ir pasirinkdamas vieną iš jų, arba grįždamas atgal. O patobulinus hipervizorius ("visatos grotuvus"), juos dabar galima instaliuoti vieną kito viduje. Įjungus pilną binarinę transliaciją, ir nebeekponuojant procesoriaus fizinių/aparatinių savybių, jie netgi nieko nežino apie virš-jų esančius "dėsnius". Visiškai lygiai taip kaip ir mes negalime prasimušti už erdvėlaikio ribų savo proto gebėjimo ribose. Visiškai nesvarbu ar tai ŠIANDIENOS makro lygmuo (teleskopai nemato už visatos "krašto"), ar mikro lygmuo (dalelių greitintuvai nesugeba suskaldyti subatominių dalelių į smulkesnius vienetus). Nes "užvakar" mes manėme, kas makro lygmuo yra dangaus sferos su "prikaltomis" žvaigždėmis, o mikro lygmuo - atomai.

> (http://en.wikipedia.org/wiki/Many-worlds_interpretation)
> 3. Hipotetinis plejeris, kuris moka "įrašyti" ne dalelių pozicijas, bet 
> kiekvieną jų sąveiką ir po to tas sąveikas "pragroti". Tačiau tokiam 
> prietaisui nėra žinomas net teorinis pagrindas, - čia daugiau filosofija 
> ir meta-fizika.

Sąveikas (bangas) galima modeliuoti ir kaip apsikeitimą dalelėmis, remiantis dualizmo principu, o tada vėl stygų teorija.