1/21/2016 07:11, Signalizacija rašė:
> Bet ir vienoj ir kitoj srity savamokslis. Gali drasiai eit, jaunystes
> klaidas išsitaisysi.
> O ir pacientai sveikesni bus
>
> On 2016.01.20 00:56, Fred wrote:
>> 1/19/2016 10:44, ejs rašė:
>>> 2016-01-17 21:54, Fred rašė:
>>>
>>>> O va aš, priešingai, esu medikas, ir ganėtinai gerai susigaudau
>>>> psichofarmakologijoje.
>>>
>>> o kodėl nedirbi toje srityje?
>>>
>>> Gal turi užslėptą polinkį į sadizmą kad į odontologiją patraukė?
>>> :)
>>>
>>> O jei rimtai, manau kad joks preparatas nėra problema, kais jis
>>> paskiriamas pagal objektyvias diagnozes ir kontroliuojamas jo
>>> vartojimas. Tu pats negali nei objektyvai nustatyti sau diagnozės, nei
>>> kontroliuoti preparato naudojimo.
>>
>> Jaunas ir durnas buvau, galvojau pinigų bus daug, tai ir patraukiau, o
>> pasirodo šnipštas, net mašinai neturiu ... :)
>> Dėl diagnozės nustatymo objektyvumo ... Apskritai, diagnozė, o ypač
>> psichiatrinė, yra itin subjektyvus dalykas, mūsų odontologinės diagnozės
>> dažnai rašomos vien dėl to, kad būtų rašomos, o ne dėl to, kad aiškiai
>> būtų žinoma, kas ten vyksta. Aišku, yra toks dalykas, kaip cognitive
>> bias, kuomet pats linkęs labiau tikėti tuo, kas patvirtina tavo iki šiol
>> turimus įsitikinimus, todėl gali mėginti save pritempti prie tos
>> diagnozės, kuri tau patogi. Iš kitos pusės, lygiai tą pati gali daryti
>> ir daro kitas gydytojas, kuris tau diagnozuoja ligą, kuo jis labiau
>> tiki, tą jis ir diagnozuoja.
>> Galbūt sutikčiau iš tos pusės, kad esant psichiniams sutrikimams tu
>> dažnai esi "pritemusio" proto, kuomet net ir puikiai išmanydamas tą
>> sritį, momentiškai gali padaryti visai kitų išvadų dėl aukščiau minėtos
>> būsenos. Bet jei būsena cikliškai kinta nuo "pritemusios" iki normalios,
>> normalios būsenos metu gali ganėtinai objektyviai mėginti nustatyti
>> diagnozę sau.
>> Aš prisilaikau tuos nuomonės, kad psichiatrija yra nemanualinis mokslas
>> (ta prasme, kad ten nereikia manualinių įgūdžių, kuriuos reikia kartais
>> tobulinti metų metais, tokių kaip chirurgijoje ar toje pačioje
>> stomatologijoje), tai teorinis mokslas, ir esant šių laikų informacijos
>> srautui, tu gali savo problema pasidomėti ir ją išmanyti daug geriau,
>> nei bet koks psichiatras specialistas. Nes jis nors ir turi dešimtis
>> tūkstančių pacientų per visą savo praktiką, bet visi jie yra su
>> skirtingom problemom, ir tavo problemos pacientų, tikėtina, kad per visą
>> praktiką jis turėjęs gal kokį dešimtį-šimtą (jei problema reta). Šiais
>> laikais perskaityti dešimtį-šimtą ar net tūkstantį ligos istorijų
>> straipsnių ar pacientų atsiliepimų, susijusių su tavąja problema,
>> nesudaro didelių problemų, o gydytojas kiekvienos savo specialybės ligos
>> po tiek neperskaitys. Todėl teoriškai neišvengiamai protingas pacientas
>> yra labiau pasikaustęs, nei bet koks specialistas. Na o kaip minėjau,
>> praktika psichiatrijoje (ambulatorinėje) apsiriboja pakalbėjimu ir
>> vaistų išrašymu. Tos pačios nuomonės aš laikausi ir jei ateina stipriai
>> moksliškai pasikaustęs pacientas pas mane į kabinetą (nors tokių labai
>> mažai). Aš suvokiu, kad jis išmano už mane daugiau savo problemoje, ir
>> šiuo atveju aš konsultuojuosi pas jį, kokią teorinę informaciją jis turi
>> ir mėginu ją tikrinti.

O kurioje dar srityje savamokslis? Psichuose taip, sutinku, o kas antra 
sritis?