Kaip sakoma, tikėk tik tokia statistika, kurią pats suklastojai... O jei rimtai - ypač sveikatos srityje statistikos yra toks dalykas, kurį, priklausomai nuo interesų, įtraukiant tam tikrus faktorius - o ypač juos praleidžiant - galima gauti vos ne diametraliai priešingus rezultatus. Kaip toj istorijoj apie studijas su blusa (trumpai: jei blusai nutrauki kojas, ir sakai: šok! ji nešoka. Išvada: nutraukus kojas, blusa praranda klausą). Konkrečiai dėl mirtingumo tai esu girdėjus tokį teiginį (Šveicarijos autorius esą remiasi pirminių šaltinių, t.y. būtent klinikinių tyrimų rezultatų ir statistikos analize), kad pasiskiepijusių nuo gripo grupėje mirtingumas (bet, dėmesio, mirtingumas, ne mirtis nuo gripo/komplikacijų) yra tikrai statistiškai mažesnis, o bet tačiau tai nepriklauso nuo to, ar tuo metu siaučia gripas ar ne. Autorius daro išvadą, kad priežastinis ryšys yra greičiau ne su skiepais, bet su tuo, kad skiepijasi būtent daugiau tokie žmonės, kurie ir šiaip daugiau dėmesio skiria savo sveikatai. Be to jis teigia, kad nors vis daugiau pagyvenusių žmonių skiepijasi (skaičiai Šveicarijos) - 1980 tokių buvo 15%, 1980 - 65%, tačiau mirusių nuo gripo procentas visiškai nepasikeitė. Tas pats esą konstatuojama ir JAV bei Italijoje. Am 18.01.2011 15:23, schrieb ufonaut: > Nenoriu jokiu ginciu ir pavienes subjektyvios patirtys neidomios. > > Tiesiog klausimas: gal kas zinote statistinius skaicius (nebutinai is LT > praktikos), koks yra vidutinis mirtingumas nuo gripo dviem atvejais: a) > pasiskiepijus; b) nepasiskiepijus nuo gripo.