Akademikės O. Butakovos paskaitos santrauka

VANDENS STYGIAUS LIGOS
Ar galima pervertinti vandens reikšmę žmogui? Apie būtinybę gerti 
vandenį mes pasakojame panašiai, geriausiu būdu, kurį galime sugalvoti: 
ko negalima gerti, ką reikia gerti ir kaip gerti. Juk žmogui, kuris to 
nedarė anksčiau, tai skamba neįtaigiai: jis nežino, kas jo laukia, 
kokios gali būti pasekmės, jei jis gers ne tai, ko reikia organizmui. 
Todėl aš jums papasakosiu apie kitą kelią, kuris prasideda nuo žmogaus 
problemų. Juk tuomet, kai žmogus pamatys savo problemą, o mes sugebėsime 
paaiškinti, jog problema dėl
dehidratacijos (arba užsiteršimo), tada kyla abipusis supratimas. Jei 
jūs sugebėsite žmogui paaiškinti, kodėl jis turi vieną ar kitą problemą, 
tuomet jūs galėsite visiškai tiksliai paaiškinti, kam jam reikalingas 
vanduo. Kol jis nežino, nuo ko serga, būtinybės gerti vandenį jis 
nesupranta.
VANDENS KIEKIS IR KOKYBĖ
Svarbus faktorius – vandens kiekis ir kokybė. Kas yra kiekis? Kiekis – 
tai, kai vandens į organizmą patenka
nepakankamai tam, kad vyktų valymas, išplovimas, tirpinimas ir t.t. Tai 
vadiname „vandens kiekio ligomis“ arba dehidratacijos ligomis. Antra 
susirgimų grupė vadinama „vandens kokybės ligomis“. Vandens kokybės 
ligos – tai visos parazitinės, bakterinės, grybelinės ir virusinės 
ligos, kurios perduodamos su vandeniu. Pavyzdžiui, hepatitas A, 
dezinterija, salmoneliozė, vidurių šiltinė ir net liamblijos, kurios 
gyvena vandenyje.
Vadinasi, žmogus veikiamas 2 rizikos veiksnių. Pirma rizika – gauti 
nebepakankamą vandens kiekį, antrasis – gauti nepakankamos kokybės 
vandenį ir susirgti kokia nors sudėtinga liga, kartais net neaišku 
kokia, perduodama per vandenį. Likusios ligos gali būti perduodamos 
kitais trimis keliais: per maisto produktus, per orą ir per lytinius 
kontaktus. Iš viso egzistuoja keturi perdavimo būdai: per kvėpavimo 
takus, buitinis
kontaktinis, per produktus ir su vandeniu.

SIMPTOMAI, SINDROMAI IR LIGOS
Ligos simptomai – tai jos pasireiškimas. Pavyzdžiui, troškulio jausmas 
burnoje – tai ne liga, tai jos simptomas, konkrečiau, dehidratacijos 
simptomas. Sindromai – tai simptomų kompleksai: trys, keturi, penki
simptomai. Liga – kai pastebima daug simptomų pasireiškimų ir mes galime 
įvardyti ligą, nes aiškus sukėlėjas. Išvardinsiu visus iš eilės, 
neskirstysiu, kur liga, kur simptomas, kur tiesiog sindromas. Bet 
atminkite: simptomas – tai apsauga, liga – tai problema.
1. Troškulio jausmas burnoje.
2. Vidurių užkietėjimas, nereguliarus tuštinimasis.
3. Padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.
Organizme nebūna padidėjusio rūgštingumo, būna sumažėjęs vandens kiekis. 
Jei paimsite 100g vandens ir įdėsite 2g rūgšties, gausis 2-jų procentų 
tirpalas. Bet jei jūs paimsite 50g vandens ir įdėsite 2 g rūgšties, tai 
rūgštingumas bus žymiai didesnis. Tas pats ir skrandyje: nebūna rūgšties 
daugiau nei reikia, būna vandens mažiau nei reikia, todėl rūgštingumas 
padidėjęs. Todėl visi, kurie girdite: „Turiu padidėjusi skrandžio 
rūgštingumą“, žinokite - taip nebūna. Jums būtina iškart pasakyti: „Tu 
turi ne per daug rūgšties, organizmas negamina per daug rūgšties, - per 
mažai vandens skrandžio sultyse. Gerk daug vandens ir turėsi normalų 
skrandžio sulčių rūgštingumą.“
O sumažėjęs rūgštingumas atsiranda dėl ląstelių atrofijos. Organizme 
atsiranda sumažėjęs rūgštingumas, kai ląstelės pavargsta gaminti rūgštį: 
skrandis nuolat gamina rūgštį, o mes nuolat geriame karštą arbatą, 
karštą sriubą, t.y. nuolat naikiname ląsteles ir jos nustoja daugintis. 
Ir turime, kad nėra kam gaminti rūgštį.
4. „Smėlis“ kepenyse.
5. Tiršta tulžis. Visi tulžies apykaitos sutrikimai tokie, kaip 
sutirštėjimas, smėlis, akmenys, – tai vandens trūkumas organizme, nes 
tulžies sultys turi būti silpnos koncentracijos. Kai vandens mažai, ji 
tampa labai koncentruota ir atsiranda nuosėdos. Jūs patys žinote, jei 
tirpalas nėra labai koncentruotas, nuosėdos neatsiranda. Nuosėdos 
atsiranda tik labai koncentruotame tirpale.
6. Druskos, „smėlis inkstuose“. Parodo vandens trūkumą inkstuose.
7. Sausa oda. Visos moterys skundžiasi: „Mano oda sausa“. Ir ką gi 
rekomenduoja kosmetologas? Drėkinantį kremą! Bet tai nenaudinga! Panašūs 
patarimai nepadeda dėl vienos paprastos priežasties. Įsivaizduokite medį 
- beržą. Įsivaizduokite jo žievę. Kas yra žievė? Tai ląstelės , kurios 
anksčiau buvo beržo viduje: jos gyveno, gyveno, gyveno, numirė, 
atpleišėjo ir atšoko. Žievė nukrenta, o kitąmet atauga nauja žievė. 
Lygiai taip pat žmogaus oda: ląstelės gyvena, gyvena, gyvena pasislenka 
aukštyn, sluoksniuojasi, nusilupa. Kai kurių žmonių ląstelės turi daug 
vandens ir todėl nesmarkiai slenka, o kai kurių turi mažai vandens ir 
smarkiai lupasi, pleiskanoja. Todėl mirusių odos ląstelių, kaip ir senos 
medžių žievės, atgal neprilipdysi. Jos jau numirė. Todėl drėkinančius 
kremus galima naudoti staigiam efektui gauti: tiesiog dabar padengei 
kremu ir, kol jis ant veido, jis drėkina: oda pabrinko ir įspūdis, kad 
ji tapo minkštesnė. Kremas išdžiuvo (į vidų jis praktiškai neįsigeria) – 
oda tapo tokia, kaip ir anksčiau. Todėl, jei moters oda sausa, sausi 
plaukai, nagai trapūs, suskilinėję ir neelastingi – tai vandens trūkumas 
organizme.
8. Sąnarių traškėjimas, druskos sąnariuose, stuburo kremzlių ir diskų 
deformacija ir skilimas, osteochondrozės, artrozės, artritai. Problemos 
su stuburu ir sąnariais kyla dėl trijų priežasčių. Viena priežastis - 
dehidratacija. Antra - bakterijos. Trečia – vitaminų, mineralų (sieros, 
silicio), baltymų trūkumas.
9. Užrūgštėjimo ligos.
10. Cukrinis diabetas vyksta esant milžiniškam vandens trūkumui.
11. Išeminė širdies liga.
12. Kraujo sutirštėjimas.
13. Aterosklerozė.
14. Riebus, tirštas, klampus kraujas – vandens trūkumas.
15. Bet kokios rūšies hemoglobino padidėjimas. Jei hemoglobinas didesnis 
nei 130 – tai vandens trūkumo liga. Nes nei vienas organas negamina 
hemoglobino daugiau, nei organizmui reikia. Paėmėte jūs, pavyzdžiui, 
kraujo lašą – jame turi būti 10 dalių vandens ir 1 dalis eritrocitų. O 
jame buvo ne 10, o 7 dalys vandens, gauname, kad eritrocitų daugiau, ir 
sakome: „Jūsų labai geras hemoglobinas – 150“. Tai labai
blogas hemoglobinas. Tai rodo, kad visiškai nėra vandens.
16. Katarakta. Lęšiuko dehidratacija – lęšiukas netenka vandens, tampa 
standesnis ir žmogus apanka.
17. Toliaregystė su metais. Visi nešiojantys akinius su + po 45 metų – 
lęšiuko išdžiuvimas, jis sustorėjęs, vėliau gali atsirasti rimtų 
regėjimo sutrikimų.
18. Išeminis insultas. „Gryna“ dehidratacijos liga – kraujagyslių 
spazmai d÷l to, kad mažai vandens ir susidaro
eritrocitų trombai.
19. Sausas kosulys.
20. Alergijos. Visoms alergijoms būdingas vandens trūkumas organizme. 
Baltymų perteklius, fermentų ir vandens stoka – gleivės neištirpinamos 
ir užlipdo smulkius nosies, bronchų, gerklų, gerklės limfinius takus.
21. Visų rūšių mikrocirkuliacijos sutrikimai. Jei kraujas tirštas, jis 
nepatenka į kapiliarus (pvz., tinklainės irimas
(retinopatija), kai žmogus apanka).
22. Fermentopatija. Maistas virškinamas žarnyne šarminėje terpėje, kai 
yra didelis kiekis vandens ir fermentų. Jei 8 terpė rūgšti ir vandens 
mažai – maistas nesuvirškinamas, fermentai neišskiriami, ir atsiranda 
fermentopatija.
23. Bronchinė astma. Tirštos, klampios gleivės, užkemša limfinius 
mazgus. Mes visuomet turime gleives
skystinti, kad jos galėtų pasišalinti per bronchus.
24. Vyresnio amžiaus žmonių nervų sistemos sutrikimai. Senatvinė 
silpnaprotystė – tai smegenų apnuodijimas ir dehidratacija. Alzhaimerio 
liga – tai apsinuodijimas aliuminiu. O bendroji demencija – tai, kai 
žmogus silpnas, suglebęs, guli, sunkiai šneka (žmogus silpsta) – tai 
vadinama senatvine silpnaprotyste. Tai tikrų tikriausia dehidratacija, 
aprūpinimo deguonimi sutrikimai.
25. Depresija – užrūgštėjimas ir dehidratacija.
26. Padidėjusi temperatūra.
27. Visos intoksikacijos rūšys.
28. Visi apsinuodijimai: ekologinis, cheminis ir kiti.
Vanduo – išsigelbėjimas nuo visų šių patologijų!

VANDENS NETEKIMAS - LIGŲ PRIEŽASTIS
Pasižiūrėkite, kiek ligų išvardyta. Ir visos šios ligos susijusios su 
vandens netekimu. Žinokite tai, kai pamatysite žmogų su šiomis 
problemomis arba tiksliau, kai jis skųsis jomis. Juk jūs nepaklausite 
žmogaus: „Ar jūs ne silpnaprotis? Greičiausiai jums papasakos: „Mano 
giminaitis turi problemų“ – „O kokios problemos? – „Tai, kad negalime 
vieno namuose palikti: čiaupo neužsuka, visko bijo... Tokiu atveju jūs 
sakote: jūsų giminaičio susirgimas susijęs su trimis priežastimis: 1) 
vandens sutrikimai; 2) mitybos sutrikimai; 3) intoksikacija.
Visos ligos susijusios su vandens ir maisto trūkumu, ir su 
intoksikacija. Todėl jūs niekada neapsiriksite. Būtent išgirdę 
išvardytas ligas jūs turite papasakoti apie vandenį. Juk jei jūs 
kalbėsite bendrai, paprasčiausiai apie vandenį pasakosit:
„Klausyk, o ką tu geri?“ – „O nieko negeriu“ – „O! Tai aš tau tuoj pat 
papasakosiu!“ Juk žmogus dar nežino, kas su juo atsitiks, jei jis negers 
vandens. O jeigu jūs jo paklaus÷te: „Kokios tavo problemos?“ – „ Tai aš 
praktiškai sveikas... Tik štai oda sausa, plaukai sausi, nagai 
sluoksniuojasi... sąnariai traška“. Jūs galite
pasakyti: „Visos tavo problemos paaiškinamos viena priežastimi – tai 
dehidratacija. Dėl to ir sąnariai traška, dėl to ir oda sausa, ir 
plaukai sausi“. Visais kitais atvejais žmogui duodate sausą informaciją: 
jūs pasakojate jam apie vandenį, apie koralines salas, apie 
fizines-chemines vandens savybes. Kartais žmogui tai įdomu,
kartais – ne. Bet jei jūs suteikiate žmogui informaciją apie būtent jo 
organizmą, juo labiau , jei jis pats jums įvardijo savo problemą, o jūs 
jam tiesiog sakote: „Nori, aš tau padėsiu išspręsti tavo problemą?“, 
žmogus jus išgirs, susidomės (juk kalbame apie jį, apie patį mylimiausią 
ir brangiausią). Jei žmogus pasakys: „Nenoriu“, tai jis kvailys (jei jis 
susiruošė mirti, nesiblaškys). Todėl, jei žmogus nori išgirsti, 
papasakokite jam, kur jo problema, papasakokite, koks būna vanduo, kodėl 
jis teka ir neteka, papasakokite, kad kraujas būna tirštas, jis sulimpa. 
Tuomet žmogus tikrai susidomės vandeniu. Kai manęs klausia: „Mano 
bobutei katarakta...“ , aš iškart atsakau: „Niekas nepadės – tai vandens 
trūkumo liga“. Nepadės, kol žmogus nepradės gerti vandens, lašintis 
vandenį, kol jo kraujas taps skystas. „Koks hemoglobinas?“ – „150“ – 
„Tai žinoma! Ko gi tu nori? Ten akyje išvis nėra vandens“. O jei nėra 
vandens – nėra ir deguonies. T.y., jūs turite iki galo suprasti, kokios 
mūsų organizmo ligos susijusios su vandens netekimu. Šias ligas jūs 
turite žinoti atmintinai. Bet jūs dar turite mokėti papasakoti žmogui 
apie jas, juk jei jūs nemokate papasakoti apie ligas, tai suteikti 
žmogui jūsų žinių nepavyks. Svarbu, kad jūs laisvai susigaudytumėte 
šiuose klausimuose, o ne žvilgčiotumėte nuolat į popierius. Tokiu atveju 
tik laiką prarasite, juk jūs turite tik 3-4 minutes, kad su žmogumi 
pakalbėtumėte, kad jį
sudomintumėte.

MIRTIES PRIEŽASTYS
Egzistuoja kelios mirties priežastys. Viena – visų svarbiausia. Mane 
pakvietė į Novosibirską paskaityti paskaitos studentams tema: „Sveikas 
gyvenimo būdas“. Aš nenorėjau šios paskaitos: nemėgstu pasakoti 
gydytojams ir studentams, nes ir vieniems, ir kitiems išeikvoju daug 
energijos. Aš mėgstu paskaitas suinteresuotiems žmonėms, kurie nori 
padėti patys sau. Mes neturim jėgų įtikinėti tuos, kurie nenori. Studentai
medikai – jauni, linksmi, jie galvoja, kad žino viską, nes mokėsi 
septynerius metus, dabar eis ir visus išgydys. Bet nieko panašaus 
neįvyksta. Kai vis tik aš atėjau į tą paskaitą, ten sėdėjo 2-3 
specializacijų, penktas ir šeštas kursas – labai daug žmonių. Aš jiems 
ir sakau: „Manes paprašė jums pravesti paskaitą, bet man visai nesinori. 
Jus čia suvarė ir jums taip pat nesinori. Aš jus suprantu: jums norėtųsi 
namo, o čia paskaita apie sveiką gyvenimo būdą. Padarykime taip: aš jums 
užduosiu tris klausimus, ir jei jūs man į juos atsakysite, nukelsiu 
prieš jus skrybėlę, neskaitysiu paskaitos ir visi taikiai 
išsiskirstysime. Jei jūs neatsakysite į šiuos klausimus, aš pasakysiu, 
kad jūs labai mažai žinote ir jums teks paklausyti tai, ką aš 
papasakosiu“. Jie aišku iškart rėkti: „Gerai, gerai!“ „Tuomet atsakykite 
į pirmą klausimą: kokia svarbiausia mirties priežastis?“ Studentai 
pradėjo atsakinėti: „Infarktas!“, „Insultas!“, „Sustoja kvėpavimas!“, 
„Kraujo netekimas!“ Taip, tai teisingos mirties priežastys gydytojo 
požiūriu, juk rašoma: „Mirtis įvyko dėl kraujo praradimo“. Studentai 
medikai vardijo man 100 mirties priežasčių. Aš jiems pasakiau, kad visa 
tai teisinga ir kad jie visi teisūs, bet juk yra viena svarbiausia 
mirties priežastis! Būtina kalbėti ne apie organizmo mirties priežastį, 
o apie tai, kad organizmas miršta tada, kada numiršta ląstelė (smegenų, 
širdies) ir t.t. Yra tik viena mirties priežastis –
deguonies nėra ilgiau nei 2 minutes. Nėra kitų mirties priežasčių. Jei 
žmogui nukirto koją (pervažiavo tramvajus), jam išbėgo kraujas, nuo ko 
jis žuvo? Kraujyje yra ištirpęs deguonis, kraujo liko mažai, mažai 
deguonies, ir jei smegenims neužteko deguonies, smegenys mirė. Žmogus 
gali gyventi be kojos, be rankos, be dviejų rankų, be dviejų kojų, bet 
tik jei jo smegenims užtenka deguonies, jis gyvens. Kitas pavyzdys-žmogų 
ištiko širdies infarktas, užsikimšo kraujagyslė: cholesterolis pateko ir 
užkimšo... Ko nebepasiimam? Deguonies! Jei deguonį paleistume iš kitos 
pusės, žmogus gyvens: jam išpjauna kraujagyslę, tiekia deguonį iš kitos 
pusės – ląstelė gyvena. Tuoj jums pasakysiu nuostabų dalyką: egzistuoja 
3 elementai, kuriais remiasi gyvybė: 1) deguonis (кислород - Родина, 
рождение, род, языческий бог Род); 2) vandenilis (водород);
3) anglis (углерод). Štai šie trys elementai užtikrina žmogaus gyvybę. 
Žmogus sudarytas iš vandenilio, deguonies ir anglies. Turime dar ozoną, 
bet jis nėra pagrindinis elementas. Tačiau trys pagrindiniai elementai 
užtikrina žmogaus gyvybę. Deguonis turi ląstelės vibracijos dažnį. Jis 
suteikia ląstelei energiją
gyventi. Įsivaizduokite, kad tai - kamertonas. Jei patenka deguonis, 
ląstelė žino, kaip jai susitraukinėti, siurbti, šalinti maisto medžiagas 
arba nuodus. Kai tik deguonies negauna vieną minutę, ląstelė išsiderina. 
Todėl mes galime gyventi be visko, net be meilės, bet be deguonies 
ląstelė gali išgyventi ne ilgiau dviejų minučių, po dviejų minučių ji 
miršta. Deguonis niekada nebūna kaip oras mūsų organizme, mes neturime 
oro organizme. Mūsų organizme deguonis visada ištirpęs vandenyje. Todėl 
deguonies trūkumas organizme visada atsiranda trūkstant vandens. Kai yra 
vandens trūkumas, atsiranda užrūgštėjimas. T.y. netenkama deguonies , 
lieka tik rūgšti anglis. T.y. deguonies kiekis sumažėja, o anglies lieka 
toks pats ir atsiranda užrūgštėjimas. Užrūgštėjimas veda į apnuodijimą. 
O visa tai – intoksikacijos ligos. Kodėl žmogus miršta nuo gripo? Nes 
atsiranda dehidratacija, vėliau užrūgštėjimas, vėliau – apnuodijimas, 
smegenų intoksikacija ir
kvėpavimo centro blokavimas. Esant gripui nėra daugiau nuo ko numirti: 
virusinė intoksikacija. Dar viena mirties priežastis dėl vandens 
trūkumo: jei nėra vandens – nepatenka ir maistas (mineralai). Mineralai, 
sujungti deguonies, vandenilio, azoto ir anglies, vadinami amino 
rūgštimis. Tokios pagrindinės mirties
priežastys!

DEHIDRATACIJOS PASEKMĖS
12 konstantų apsprendžia žmogaus gyvenimą. Jei bet kuri konstanta 
smarkiai pažeista, žmogus miršta. Jeigu spaudimas smarkiai sutrikęs – 
žmogus miršta. Jeigu temperatūra smarkiai sutrikusi – žmogus numiršta. 
Žiūrėkite, ką gauname. Jei vyksta dehidratacija, kas atsitinka? Iš 
vienos pusės vyksta kraujo sutirštėjimas, o iš kitos – sumažėja šlapimo 
kiekis. Dėl kraujo sutirštėjimo:
- didėja arterinis spaudimas,
- didėja širdies susitraukimų skaičius, kuris sukelia įkvėpimų skaičiaus 
padidėjimą,
- didėja hemoglobinas,
- didėja cholesterolis, nes kraujas tampa tirštesnis, riebesnis.
Dėl sumažėjusio šlapimo kiekio:
- atsiranda užrūgštėjimas (mažėja pH),
- didėja bilirubino kiekis (jei mažai šlapimo, nevyksta valymas, 
atsiranda apsinuodijimas ir anksčiau ar vėliau sutrinka bilirubino 
procesas),
- didėja cukraus kiekis (nes cukrus neišplaunamas iš organizmo). Taip 
pat vandens kiekio sumažėjimas organizme sukelia svorio augimą; 
užrūgštėjimą ir tuomet organizme pradeda daugintis bakterijos, o tai 
sukelia temperatūros ir leukocitų kiekio didėjimą. Tačiau, jei kiekvieną 
dieną žmogus išgertų 2 litrus
vandens ir per tą pačią parą 1,5 litro šlapimo pašalintų, nei vienos iš 
išvardytų problemų niekada neturėtų. Jei išgeriama 0,5 litro vandens ir 
1 litras sulčių iš parduotuvės, tai visa nemalonumų puokštė organizmui 
bus užtikrinta (priežastis: rūgštingumas, pH). Jeigu jūs geriate ne 
vandenį, o kitus skysčius (arbatą, kavą, kakavą), netenkate milžiniško 
energijos kiekio. Spaudimo, įkvėpimų, širdies susitraukimų skaičiaus ir 
hemoglobino padidėjimas, gresia siaubingu dalyku – hipoksija, t.y. 
deguonies kiekio sumažėjimu. Ką sukelia šlapimo kiekio sumažėjimas? 
Šlapimas tampa labiau koncentruotas ir įvyksta apsinuodijimas arba 
intoksikacija. Tai reiškia, jei suvartojamas vandens kiekis (arba 
pakeičiamas kitais skysčiais) mažesnis nei 2 litrai per parą, galiausiai 
sukelia hipoksiją ir intoksikaciją. intoksikacija + hipoksija = mirtis 
Todėl mirti galima greitai, jei išvis nustotume gerti vandenį: numirti 
galime per 2 dienas. Mirti galima lėtai, jeigu po truputį mažinsime 
išgeriamo vandens kiekį: viskas organizme tirštės, standės. Mirti galime 
dar lėčiau, jei visą vandenį pakeisime į arbatą, kompotą, kakavą, 
sultis. Organizmas šiuo atveju visai nieko nesupras: jis lyg ir gauna 
skysčių, pakankamai skysčių, o inkstai neveikia, širdis dirba blogai, 
visa energija kažkur pradingo (išeikvota, rūgštis paverčiant šarmais). 
Tai gyvybinė konstanta, duota mums Dievo, bet ją mes pametėm: 1,5-2 
litrai vandens per dieną:
- švaraus;
- skysto;
- struktūruoto (kad neeikvotume energijos);
- minkšto;
- su mineralais;
- negazuoto;
- skanaus (vanduo būtinai turi būti normalaus skonio, jei organinė 
sudėtis pažeista, mes negalėsime išgerti tokio vandens. Todėl virintą 
vandenį gerti sunku – jis be skonio.);
- šarminio (arba neutralaus). Šarminis vanduo – tai greitoji pagalba. 
Neutralus vanduo irgi gerai. Tačiau dabar mes geriame rūgštų vandenį. 
Dabar beveik visas vanduo nešvarus, rūgštus, negyvas. Jei ši konstanta 
išlaikoma, tai organizmas gali atsilaikyti labai ilgai.

VANDUO – UNIVERSALI PRIEMONĖ
Mes sakome: „Man stresas“. Organizmas sako: „Nieko baisaus“. Jeigu yra 
vandens, adrenalinas pašalinamas su ašaromis, prakaitu ir šlapimu. Jei 
vandens nėra, tai mes neturime kuo prakaituoti ir adrenalinas lieka 
organizme. Todėl pirmoji pagalba streso metu – 0,5 litro karšto vandens. 
Būtent karšto - 40°! Mes dažnai elgiamės klaidingai, streso metu 
sakydami: „Pagerk vandens“, ir duodame kokio vandens? Šalto! Bet juk nuo 
šalto vandens nesuprakaituosi! O reikia prakaituoti: atsivers 
kraujagyslės, žmogus kaipmat išprakaituos (atsiminkite, nuo išgąsčio 
žmogus pasidengia prakaitu, išgąsdintas šuo - nusišlapina). Jaučiate: 
kažkas ne taip, stresas, jūs įsitempęs, pervargote - reikia išgerti 
stiklinę arba pusę litro karšto vandens. Išprakaitavote - viskas 
pradingo. Antraip teks verkti, daryti atsispaudimus ar dar kuo užsiimti, 
kad suprakaituotumėte ir pašalintumėte adrenaliną. Dar mes skundžiamės, 
kad maistas ekologiškai užterštas. Jei į organizmą patenka 2 litrai 
švaraus vandens, koks bebūtų užterštas maistas, kiek į mus bepakliūtų 
nuodų, per inkstus vis tiek viskas bus pašalinta. Tai reiškia vanduo yra 
vienintelė apsauga nuo ekologiškai užteršto, negyvo maisto, nuo cheminio 
maisto su actu, cukrumi ir rūgštimis. Mes sakome: „Mes geriame 
skysčius“. Čia jau nieko nebepasakysi: jei žmogus kvailys, tai – visam 
gyvenimui. Jis ir toliau gers kompotus, arbatą, kakavą, sultis, alų, 
girą ir visą kitą. Jis ir sirgs toliau, ir gyvens jis vietoj 100 metų – 
tik 57. Japonai seniai tai suprato: jie geria tik vandenį, ypač senesni 
japonai. Daro jie tai ne todėl, kad jiems žinoma apie vandenį. Jie net 
nesupranta, kad galima gerti kažką vietoj vandens. Todėl, kad tai 
paprasta: nuėjai, įsipylei vandens, išgėrei. Kam išsigalvoti? Jūs niekur 
nepamatysite senyvo japono , kuris gertų „Pepsi cola“ ar „Coca cola“. 
Daugiausia – tai nedaug arbatos. O ką mūsų močiutės daro? Jau iš pat 
ryto - arbata ir kava. Kas bevyktų organizme, kas mums beatsitiktų, mums 
padeda vanduo. Jeigu gyvena helmintai, vienintelis būdas, kad jie ten 
taip nekenktų, viską nuplauti. Jų galima atsikratyti (tam ir yra 
antiparazitinės programos). Bet jei vaikas turi daug spalinukių, jos 
nuolat kasdien nuodys jo organizmą. Todėl vaikas geria labai daug 
vandens. Vaikai apskritai geria daug daugiau nei mes su jumis. Ir štai 
kai vaikas dar kartą prieina prie mamos, norėdamas vandens, „protinga“ 
mamytė sako: „O kam tu gersi tuščią vandenį? Išgerk arbatos, kakavos 
–čempionu tapsi. Tu geriau sulčių pagerk“.

VANDENĮ REIKIAMYLĖTI
Rekomendacijos teisingos mitybos specialistams Sako: „Vyne – tiesa, 
degtinėje – jėga, vandenyje – mikrobai“. Taip išeina, kad mes pametėme 
dieviškąją esmę. Dieviškoji esmė – tai medžiaga „vanduo“. Su vandeniu 
reikia gerai elgtis, vandenį reik mylėti, jį reikia dievinti, su juo 
reikia kalbėtis, jo jokiu būdu negalima barti: jis viską įsimena, viską 
girdi, viską jaučia – jis gyvas. Jokiu būdu su juo negalima elgtis 
blogai. Vanduo jokiu būdu negali stovėti ten, kur įjungtas radijas, jis 
nieko neturi girdėti, jokių garsų, neturi būti laikomas
šviesoje, vanduo visuomet slepiasi nuo šviesos. Jei nukirstume medį, po 
kuriuo yra šaltinis, –šaltinis pradings: vandeniui būtinas šešėlis. 
Vandeniui reikalinga ramybė. Vandeniui reikalinga švari, vėsi vieta, 
vanduo nemėgsta karštų saulės spindulių. Jis turi būt supiltas į patį 
geriausią indą. Mes naudojame
trilitrinius stiklainius – tai nepagarba vandeniui. O visas krištolas 
stovi mūsų spintoje. Ko jis ten laukia? Niekur nemačiau, kad vandenį iš 
krištolo gertų. Dažniausiai tai trilitrinis stiklainis virtuvėje. Be to, 
vanduo nemėgsta geležies, vanduo mėgsta stiklą. Todėl vandeniui reikia 
išskirti pačią garbingiausią vietą virtuvėje, jis turi būti supiltas į 
patį geriausią indą. Ant jo turi būti užmesta pati gražiausia servetėlė, 
nes vanduo turi kvėpuoti, jo
negalima uždaryti. Su vandeniu reikia elgtis kaip su ikona, nes, jei 
elgiamės kitraip mes visi įrodome, kad nemylime vandens. Kai mes 
garinamės pirtyje ar prausiamės vonioje, mes eikvojame 300 litrų geriamo 
vandens. To negalima daryti. Iš 6 milijardų Žemės gyventojų, 4 
milijardai neturi priėjimo prie vandens. O mes su jumis gyvenam kaip 
„buržujai“: mes įjungėme vandenį, palikome ir nuėjome. Mes vieną 
rankšluostį skalbiame 10 litrų vandens. O tai – neleistina, mus už tai 
nubaus ir labai smarkiai. O jei kiekvienas iš mūsų maudymosi metu ne 300 
litrų eikvos, o 50 litrų, įsivaizduojate, kiek vandens galime sutaupyti? 
Pagalvokite apie tai. Tai svarbu! Svarbiausia, kad tai jūs įstengtum÷te 
perduoti vaikams. Įsivaizduokite: rytoj jūs atsibusite, o iš čiaupo nė 
lašo vandens. Ką jūs darysite? Tai reiškia, kad poryt įvyks mirtis. Visi 
žino švarų Baikalo ežerą. Ten pastatė gamyklą, kuri anksčiau gamino 
detales raketoms, dabar gamina tualetinį popierių. O tai pats 
didžiausias ežeras pasaulyje. Vanduo kada nors mums atkeršys. Mes 
nuvedame kanalizacijas į upes. Jos apsivalo, bet to nebepakanka. 
Svarbiausia – mes nemylime vandens. O jei nemylime, tai visa nemeilė 
mums ir grįžta per vandenį triskart stipriau. Gyvybė užsimezgė vandenyje 
ir gyvybė be vandens neįmanoma. Gyvybė – tai ir yra vanduo. Žmogus sako: 
„Aš mėgstu kavą, kakavą. Aš nemėgstu paprasto vandens.“ 80% žmonių jums 
pasakys : „Aš nemėgstu gerti paprasto vandens.“ Jūs turite patys savęs 
paklausti: „O aš ar mėgstu paprastą vandenį? Ar aš geriu, nes mane 
prigąsdino? Ar geriu, nes iš to
uždirbu pinigus?“ Reikia išmokti mylėti vandenį, kol neišmoksite su juo 
kalbėti, prašyti, „uždėti“ maldą (tai galima padaryti bet kokiais 
žodžiais, jeigu žodžiai eina iš širdies, vanduo priima visas 
vibracijas), reikia išmokti valyti, saugoti, taupyti vandenį. Reikia 
išmokti apie tai pasakoti. Jei jūs su vandeniu elgsitės pagarbiai, tai 
visi, kurie su jumis bendrauja (ypatingai jūsų vaikai, jūsų anūkai, jūsų 
t÷vai), elgsis su vandeniu lygiai taip pat. Jūsų požiūris dubliuojamas. 
Jūs – profesionalai, jūs užsiimate vandens pardavimu (iš esmės miltelių, 
kuriuos meta į vandenį). Susimąstykite, ar skiriate tam savo energiją? 
Kai jūs tik pradėsite skirti tam savo energiją, jums viskas susitvarkys. 
Nes žmogus, kuris nemyli savo veiklos... o mūsų veikloje svarbiausias 
produktas – tai vanduo. Jei jums kažkas nesiseka šioje veikloje, 
patikrinkite, kiek jūs ta veikla tikite. Jei žmogų verčia daryti tai, 
kuo jis netiki, jam niekas nesigaus. Energija neina. Štai jūs sakote: 
„Pagerk vandens ir viskas bus gerai“. O žmogus jums netiki – rezultato 
nėra. Manęs dažnai klausia:
„Kodėl visada padeda, kai jūs gydote vandeniu?“ Aš kaskart atsakau: „Nes 
aš gydau ne vandeniu, aš gydau savimi“. Aš tiksliai žinau, kas gali 
padėti, nes aš 25 metus ėjau į tai. Ir man reikėjo 15 metų leisti 
vandenį į veną, kad suprasčiau: „O kam reikia vandenį leisti į veną, jei 
vandenį reikia gerti!“ Iš pradžių per prievartą, vėliau savanoriškai – 
per prievartą, vėliau sąmoningai, o vėliau – tiesiog automatiškai, nes 
kitaip –negalima. Dauguma iš jūsų, kurie skaito šią knygą, šios minties 
dar neįsisąmonino, jog vienintelis fizinio pasaulio dievas, kuriam verta 
melstis – tai vanduo. Ryšiai tarp žmonių – tai ryšiai tarp vandens. Mes 
visi turime daryti taip, kad niekas neterštų vandens, kad niekas jo 
neeikvotų, neeksploatuotų. Vienas žmogus nieko nepadarys, tik kartu mes 
padėsim vandeniui ir galiausiai – patys sau.

KELI ŽODŽIAI APIE VANDENS KOKYBĘ.
Jis turi atitikti normas pagal šias pagrindines kategorijas:
- švara;
- mineralizacija;
- paviršiaus įtempimas;
- rūgščių-šarmų balansas (рН);
- oksidacijos- redukcijos potencialas (ORP);
- santykinis laidumas;
- struktūra;
- informacinė atmintis.
Iš to, ką kalbėjome prieš tai, mes sužinojome, kad svarbu palaikyti 
rūgščių-šarmų balansą. Atėjo laikas išsiaiškinti (arba atsiminti), kas 
tai yra - rūgščių-šarmų balansas. pH (potential of Hydrogen) skalė – 
linija su žymom nuo 0 iki 14, kur nulis – rūgštis, o 14 – šarmas. Per 
vidurį, atitinkamai, neutralus rodiklis – 7.
Pagrindinės gyvybinės terpės (kraujas, limfa, seilės, tarpląstelinis 
skystis, smegeninis skystis ir kt.) turi silpnai
šarminę reakciją (7,4-7,5). Todėl ir vanduo turi būti bent jau 
neutralus, o geriau silpnai šarminis. Pusiausvyros pasislinkimas į 
sistemos užrūgštėjimą ir yra viena iš pagrindinių daugelio susirgimų 
priežastis.
Otto Warburg (1883-1970), vokiečių biochemikas, daktaras ir fiziologas, 
Nobelio premijos laureatas fiziologijos ir medicinos srityje (1931), 
padarė atradimą, įrodęs, kad prie 7,4-7,5 (šarminė terpė) nesivysto 
vėžinės ląstelės.

Būkite sveiki!