ka dede norejai pasakyt su tiek teksto? "Vidas Makauskas" <vms@centras.lt> schrieb im Newsbeitrag news:pjafui$19l$2@trimpas.omnitel.net... > On Wed, 25 Jul 2018 18:23:19 +0300, Gintas wrote: > >> natai, naciai Lietuvos piliecius arciau veze-i krosnis (is kuriu >> negriztama, skirtingai nuo Sibiro) >> > > > > "Kanibalų sala: kaip vienoje siaubingiausių Stalino kalinių stovyklų žuvo > beveik 5 tūkst. žmonių" > delfi.lt/news/daily/world/kanibalu-sala-kaip-vienoje-siaubingiausiu- > stalino-kaliniu-stovyklu-zuvo-beveik-5-tukst-zmoniu.d?id=78567211# > Slaptosios milicijos vadovas Genrichas Jagoda ir Gulago sistemos vadovas > Matvėjus Bermanas sugalvojo brutalų socialinės inžinerijos projektą, > kurio tikslas buvo mažiausiai 2 mln. žmonių apgyvendinti atokiose Sibiro > ir sovietinio Kazachstano platybėse. Anot jų idėjos, „naujakuriai“ > milijonus hektarų žemės turėjo paversti dirbama žeme ir per dvejus metus > sukurti savarankiškai gyvenančias bendruomenes. Iš dalies šiuo planu buvo > siekiama pridengti badą Ukrainoje ir kitose šalies dalyse. > „Kartą iš Mirties salos į mūsų namus buvo atgabenta viena moteris, - 1989 > metais pasakojo šiauriniame Obės krante įsikūrusio Nazino kaimo gyventoja > Feofila Bylina. Ji turėjo būti išvežta į kitą stovyklą... Moteris pas > mus turėjo pernakvoti, ir aš pamačiau, kad jai buvo nupjaustytos > blauzdos. Aš jos paklausiau apie tai ir ji atsakė: „Jie man tai padarė > Mirties saloje. Nupjaustė blauzdas ir jas išvirė“. Jai buvo nupjauti visi > blauzdų raumenys. Dėl to jai šąlo kojos ir moteris vyniojo jas > skarmalais. Tačiau ji galėjo pati vaikščioti. Ji atrodė kaip senutė, nors > jai tebuvo per 40 metų“. > Sovietų dokumentuose, kurie saugomi Gulago muziejuje Tomske, užfiksuotos > kai kurių nusikaltėlių, patekusių į Nazino salą, apklausos. Vienas buvo > paklaustas, ar valgė „žmogaus mėsą“. > „Ne, tai netiesa, - atsakė jis. Valgiau tik kepenis ir širdis“. > Paprašytas papasakoti smulkiau, jis atsakė: „Buvo labai paprasta. Tai > tarsi šašlykas. Iš karklo šakų pasidarėme iešmus, supjaustėme organus > gabaliukais, suvėrėme ant iešmų ir pasikepėme virš ugnies“. > „Rinkausi tuos, kurie dar būdavo gyvi, bet jau arti mirties, - pridūrė > jis. Buvo akivaizdu, kad jie netrukus mirs po dienos ar dviejų jie bus > nebegyvi. Taigi jiems mirti tokiu būdu buvo lengviau. Dabar. Greitai. > Nesikankinant dar dvi ar tris dienas“. > Kiti pasakojo apie moteris, kurios būdavo pririšamos prie medžių. Vyrai > nupjaudavo joms krūtis, blauzdas ir kitas kūno dalis. > ... > V. Veličkos ataskaita Maskvoje sukėlė tikrą sensaciją. Pats V. Velička > buvo atleistas iš pareigų partijoje. Vėliau jis tapo žurnalistu ir > Antrojo pasaulinio karo metais sulaukė šlovės kaip karo korespondentas, > lydėjęs Raudonąją armiją iki pat Berlyno. Po karo jis parašė kelias > knygas, kuriose liaupsino sovietų vyriausybės bandymus keisti Sibirą. > Tačiau apie Kanibalų salą jis daugiau niekada neužsiminė. > > Pokaryje zmoniu naikinimo mastas sumazejo, nes mazai liko ka naikinti > > "Vaizdai iš Sibiro: ekskavatoriaus perskrostas karstas ir ant kalinių > kaulų statomi gyvenamieji namai" > 3w delfi.lt/news/daily/lithuania/vaizdai-is-sibiro-ekskavatoriaus- > perskrostas-karstas-ir-ant-kaliniu-kaulu-statomi-gyvenamieji-namai.d? > id=61601577 > - Didžiausią gėdą daro oficialios delegacijos ir įvairios grupės, kurios > važiuoja palėbauti į Sibirą. Ten gyvenantys lietuviai negali suprasti, > kam reikia važiuoti kokiai dešimčiai žmonių, kai klausimą gali išspręsti > vienas arba du, trys atstovai. Vietinių bendruomenių nariai ir vadovai > turi gerai paplušėti tokių „vizitų“ metu. Jie visada su nerimu laukia > tokių „svečių“, nes turi daug rūpesčių juos priimdami... > - > Apsakyme „Miestas ant kalno“ iš rinkinio „Kolymos sąsiuviniai“ Varlamas > Šalamovas aprašo kaip vadinamieji blatnieji (užkietėję kriminaliniai > nusikaltėliai) už kūniškus malonumus išbadėjusioms moterims mokėdavo > duona. Bet kaip mokėdavo?! „Honoraru“ būdavo toks duonos kiekis, kokį > moteris pajėgdavo suvalgyti, kol plačios širdies maitintojas naudodavosi > jos kūnu. > „Aš tą duoną pasakojo autoriui vienas iš blatnųjų iš anksto užšaldau > sniege ir kišu jai į burną įšalusios daug nesuvalgys... Einu atgal ir > duonos davinys sveikas.“ Ne mažiau pritrenkiantis ir kitas epizodas, > aprašytas Levo Razgono knygoje „Neišgalvota“. Kartą autorius, jau > išlaisvintas iš lagerio, bet paliktas dirbti jame sanitaru, taigi jau > spėjęs pamiršti badmetį, neturėjo apetito, tačiau grąžinti savo davinį į > virtuvę laikė firmine kvailyste. > Pamatęs lagerio kiemą šluojančią jauną merginą, dar visai mergytę, L. > Razgonas pakvietė ją valgyti. Ji lėtai ir mėgaudamasi kiekvienu šaukštu > valgė kalėjimo viralą, o baigusi pasisuko į geradėją abejingu veidu. „Man > atsigulti ar kaip?“- paklausė ji. Kai kalbos dovaną praradęs ir nieko > nesuprasdamas, L. Razgonas pažiūrėjo į mergaitę, ši pasakė: „Manęs be > šito nemaitina...“ > Išbadėjusiam žmogui, kuriam elementarus orumas yra neleistina prabanga, > beprotiškai skani yra tiek šleikšti duona perpus su pjuvenomis, tiek > skysta kalėjimo balanda. > > > > > > > > >> >> "Vidas Makauskas" <vms@centras.lt> schrieb im Newsbeitrag >> news:pja1n5$n83$4@trimpas.omnitel.net... >>> Lietuvius irgi veze i Sibira atsiprasineti nors jie venge karo >>> >>>> vokieciai i dantis gavo ir kaip pralaimejusi puse atsiprasinejo. >>>> >>>> >>>> "Teisybes Dele" wrote in message >>>> news:pj9lec$drk$5@trimpas.omnitel.net... >>>> >>>> On 7/24/2018 10:17 PM, Gintas wrote: >>>>> na, apie tremimus i Sibira mes trimituojam, neziurint kiek laiko >>>>> praejo >>>>> >>>>> >>>> todel kad vokieciai pasitaise ir atsiprase o nedobitye sovki stugauja >>>> kad vialykaja derzava viska gerai dare >>> >