Tema: Re: Geriausios valstybės
Autorius: Audrys
Data: 2018-06-17 09:03:26
pzdc koshe tavop galvoj :D psichiatrinis-kulinarinis  shedevras ....

"Vidas Makauskas"  wrote in message news:pg3s29$vq6$5@trimpas.omnitel.net...

Tai kad ten kitokiu ir nebuvo. Jau rasiau, kad vien tik XVIII amziuje
Jekaterina priekaistavo, kad milijonas tokiu i Lietuva pabego

> ka tai turi bendro su tavo bukiaus mentalitetu?
> Anie buvo zemiausio sluoksnio be jokio issilavinimo (klumpiu muzhikai
> tai tuo metu visi tik sorbonoj studijuodavo.....) ir koks rysis su
> dabartim?
> O tu gal ir su aukstuoju - bet bukas kaip tie prie volgos.
>
> "Vidas Makauskas"  wrote in message
> news:pg3pk9$vq6$3@trimpas.omnitel.net...
>
> Yra toks paveikslas, kuri vadina BURLAKI MA VOLGE
>
>> burliokas - dvasios busena, kuri tau budinga. Su geografija neturi
>> nieko bendra.
>>
>> "Vidas Makauskas"  wrote in message
>> news:pg32iu$hqn$1@trimpas.omnitel.net...
>>
>>> ir tas ir tas esi tu. pats gi cia aiskinai, kad esi ne grynaveislis, o
>>> kazkoks misrunas.
>>>
>> Burliokai rytuose, o mano senelis is vakaru. Tai burlioku kraujo ne
>> laso neturiu.
>>
>>
>> "Raudonarmiečių aukos - nupjautomis krūtimis ir išdurtomis akimis"
>> delfi.lt/news/ringas/lit/raudonarmieciu-aukos-nupjautomis-krutimis-ir-
>> isdurtomis-akimis.d?id=75898137#
>> Nuo masinės girtų „išvaduotojų“ barbarybės krūpčiojo visa Rytų Europa.
>> Be atskirų lavonų, išbarstytų po visą kurortinę gyvenvietę, buvo
>> aptikta keletas didelių žemės iškilimų. Pavyko nustatyti, kad didelė
>> dalis šių nužudytųjų buvo ne vokiečiai, o ukrainiečiai pabėgėliai,
>> kurių prie Metgetų būta apie 25 000, taip pat vadinamosios Ukrainos
>> „darbo tarnybos“ nariai, prievarta mobilizuoti (ir su kuriais vokiečiai
>> nekaip elgėsi), o dabar, kaip ir daugelis jų tėvynainių kitose vietose,
>> tapo sovietų keršto aktų aukomis.
>> Šiauriau Metgetų, kaip pranešė kapitonas Zomeris, palei kelią iki pat
>> Pavajų (Powanien, dab. Čerepanovas) visur gulėjo civilių gyventojų
>> lavonai  arba nužudyti šūviais į galvą, arba durtuvų ar buožių
>> smūgiais. ...
>> Pavelas Zolotovas prisimena, kaip prieš metus užimtame Žytomyre
>> penketas minosvaidžių pulko karininkų užsuko į svečius pas vietos damas
>> pailsėti, išgerti alučio, paklausinėti apie „kančias fašistiniame
>> junge“: Tikriausiai visos merginos bijojo pasirodyti vokiečiams.
>> Ne, vokiečiai nepuldavo prie merginų, atvirkščiai, mūsų merginos
>> puldavo prie vokiečių.
>> Na jau!
>> Karininkų klube dažnai vykdavo puotos ir merginų priešais klubą
>> susirinkdavo tiek, kad kareiviai jas vydavo šalin. Kiekviena stengėsi
>> patekti į klubą, bet jie mažai ką kviesdavo. O gyventi su mūsų
>> merginomis jiems buvo griežtai draudžiama ir jie bijojo su jomis
>> prasidėti. O jei kuriai merginai pavykdavo slapta gyventi su kokiu
>> karininku, tad jai visos pavydėjo ir ji elgėsi kaip karalienė: taip
>> mylėti ir gerbti kaip vokiečiai mūsų vyrai nemoka.
>> Vadinasi, jokios prievartos prieš moteris nebuvo?
>> Na, ir pats pagalvokite, kam prievartauti, kai pačios dešimtimis
>> prašosi.
>> O dėl badavimo  produktų trūko, bet kad kas badautų, nežinau, aplink
>> mus nieko panašiai nebuvo.
>> Visa tai taip neatitiko mūsų propagandos ir taip prieštaravo mūsų
>> tikrovei, kad mano galvą paveikė kaip kaušas šalto vandens pagirioms.
>> Mūsiškėje neokupuotoje teritorijoje žmonės visur badavo, visi
>> vaikščiojo pageltę, išsekę, milijonai mirė badu, o čia apie badavimą ir
>> negirdėta. Yra apie ką pamąstyti.“
>> Toks „antisovietinis“ apmąstymas vyresniajam leitenantui kainavo
>> aštuonerius metus laisvės atėmimo.
>>
>> "Sovietų generolai karo korespondento akimis: beturčiai, kuriuos iškėlė
>> revoliucija"
>> delfi.lt/news/ringas/lit/sovietu-generolai-karo-korespondento-akimis-
>> beturciai-kuriuos-iskele-revoliucija.d?id=76441127 Karjeros pradžioje
>> jam teko mokyti sovietų generolus istorijos, matyti menką jų išprusimą
>> ir kultūros lygį, rašyti bei publikuoti rišlaus sakinio neįstengiančių
>> suregzti Raudonosios armijos „oratorių“ kalbas, bendrauti su jais
>> neformalioje aplinkoje.
>> ...
>> Generolai buvo susėdę prie dviejų didelių stalų ir tarsi lenktyniavo,
>> kuris atsidrėbs atsainiausia poza. Mažas juodaūsis kombrigas (generolas
>> majoras) visiškai apskritu veidu sėdėjo priešais mane arčiau už kitus.
>> Jo galva buvo pražilusi, tad reikėjo manyti, kad ūsų juodumą pavyko
>> išgauti pas kirpėją. Permetęs per krėslo porankį trumpas mėlynomis
>> kelnėmis aptemptas kojas, sukištas į blizgančius batus, ir tyliai
>> skimbčiodamas pentinais, jis įbedė į mane pajuoka žibančias akis. Greta
>> tūnojo storulis nuolaidžiais pečiais. Šio veidas atrodė tarsi amžiams
>> vėjo nugairintas ir panašus į buroką, o akys, kai nukreipė į mane,
>> mažytės ir užgriuvusios taukais. Jis lenktiniu peiliuku kruopščiai
>> raižė stalo paviršiuje savo inicialus. Prie stalo atokiausio kampo
>> prakaulus generolas, atvirtęs ant krėslo atlošo, švilpavo karinį maršą
>> ir kartu mieguistomis akimis apžiūrinėjo mane.
>> Ne jų kaltė, kad jie neįgijo deramo išsimokslinimo. Šie beturčių vaikai
>> ir patys būtų nugyvenę beturčių gyvenimą, jei nebūtų į paviršių jų
>> iškėlusi revoliucija.