ka tai turi bendro su tavo bukiaus mentalitetu? Anie buvo zemiausio sluoksnio be jokio issilavinimo (klumpiu muzhikai tai tuo metu visi tik sorbonoj studijuodavo.....) ir koks rysis su dabartim? O tu gal ir su aukstuoju - bet bukas kaip tie prie volgos. "Vidas Makauskas" wrote in message news:pg3pk9$vq6$3@trimpas.omnitel.net... Yra toks paveikslas, kuri vadina BURLAKI MA VOLGE > burliokas - dvasios busena, kuri tau budinga. Su geografija neturi nieko > bendra. > > "Vidas Makauskas" wrote in message > news:pg32iu$hqn$1@trimpas.omnitel.net... > >> ir tas ir tas esi tu. pats gi cia aiskinai, kad esi ne grynaveislis, o >> kazkoks misrunas. >> > Burliokai rytuose, o mano senelis is vakaru. Tai burlioku kraujo ne laso > neturiu. > > > "Raudonarmiečių aukos - nupjautomis krūtimis ir išdurtomis akimis" > delfi.lt/news/ringas/lit/raudonarmieciu-aukos-nupjautomis-krutimis-ir- > isdurtomis-akimis.d?id=75898137# > Nuo masinės girtų „išvaduotojų“ barbarybės krūpčiojo visa Rytų Europa. > Be atskirų lavonų, išbarstytų po visą kurortinę gyvenvietę, buvo aptikta > keletas didelių žemės iškilimų. Pavyko nustatyti, kad didelė dalis šių > nužudytųjų buvo ne vokiečiai, o ukrainiečiai pabėgėliai, kurių prie > Metgetų būta apie 25 000, taip pat vadinamosios Ukrainos „darbo > tarnybos“ nariai, prievarta mobilizuoti (ir su kuriais vokiečiai nekaip > elgėsi), o dabar, kaip ir daugelis jų tėvynainių kitose vietose, tapo > sovietų keršto aktų aukomis. > Šiauriau Metgetų, kaip pranešė kapitonas Zomeris, palei kelią iki pat > Pavajų (Powanien, dab. Čerepanovas) visur gulėjo civilių gyventojų > lavonai arba nužudyti šūviais į galvą, arba durtuvų ar buožių smūgiais. > ... > Pavelas Zolotovas prisimena, kaip prieš metus užimtame Žytomyre penketas > minosvaidžių pulko karininkų užsuko į svečius pas vietos damas pailsėti, > išgerti alučio, paklausinėti apie „kančias fašistiniame junge“: > Tikriausiai visos merginos bijojo pasirodyti vokiečiams. > Ne, vokiečiai nepuldavo prie merginų, atvirkščiai, mūsų merginos puldavo > prie vokiečių. > Na jau! > Karininkų klube dažnai vykdavo puotos ir merginų priešais klubą > susirinkdavo tiek, kad kareiviai jas vydavo šalin. Kiekviena stengėsi > patekti į klubą, bet jie mažai ką kviesdavo. O gyventi su mūsų > merginomis jiems buvo griežtai draudžiama ir jie bijojo su jomis > prasidėti. O jei kuriai merginai pavykdavo slapta gyventi su kokiu > karininku, tad jai visos pavydėjo ir ji elgėsi kaip karalienė: taip > mylėti ir gerbti kaip vokiečiai mūsų vyrai nemoka. > Vadinasi, jokios prievartos prieš moteris nebuvo? > Na, ir pats pagalvokite, kam prievartauti, kai pačios dešimtimis > prašosi. > O dėl badavimo produktų trūko, bet kad kas badautų, nežinau, aplink mus > nieko panašiai nebuvo. > Visa tai taip neatitiko mūsų propagandos ir taip prieštaravo mūsų > tikrovei, kad mano galvą paveikė kaip kaušas šalto vandens pagirioms. > Mūsiškėje neokupuotoje teritorijoje žmonės visur badavo, visi vaikščiojo > pageltę, išsekę, milijonai mirė badu, o čia apie badavimą ir negirdėta. > Yra apie ką pamąstyti.“ > Toks „antisovietinis“ apmąstymas vyresniajam leitenantui kainavo > aštuonerius metus laisvės atėmimo. > > "Sovietų generolai karo korespondento akimis: beturčiai, kuriuos iškėlė > revoliucija" > delfi.lt/news/ringas/lit/sovietu-generolai-karo-korespondento-akimis- > beturciai-kuriuos-iskele-revoliucija.d?id=76441127 Karjeros pradžioje > jam teko mokyti sovietų generolus istorijos, matyti menką jų išprusimą > ir kultūros lygį, rašyti bei publikuoti rišlaus sakinio neįstengiančių > suregzti Raudonosios armijos „oratorių“ kalbas, bendrauti su jais > neformalioje aplinkoje. > ... > Generolai buvo susėdę prie dviejų didelių stalų ir tarsi lenktyniavo, > kuris atsidrėbs atsainiausia poza. Mažas juodaūsis kombrigas (generolas > majoras) visiškai apskritu veidu sėdėjo priešais mane arčiau už kitus. > Jo galva buvo pražilusi, tad reikėjo manyti, kad ūsų juodumą pavyko > išgauti pas kirpėją. Permetęs per krėslo porankį trumpas mėlynomis > kelnėmis aptemptas kojas, sukištas į blizgančius batus, ir tyliai > skimbčiodamas pentinais, jis įbedė į mane pajuoka žibančias akis. Greta > tūnojo storulis nuolaidžiais pečiais. Šio veidas atrodė tarsi amžiams > vėjo nugairintas ir panašus į buroką, o akys, kai nukreipė į mane, > mažytės ir užgriuvusios taukais. Jis lenktiniu peiliuku kruopščiai raižė > stalo paviršiuje savo inicialus. Prie stalo atokiausio kampo prakaulus > generolas, atvirtęs ant krėslo atlošo, švilpavo karinį maršą ir kartu > mieguistomis akimis apžiūrinėjo mane. > Ne jų kaltė, kad jie neįgijo deramo išsimokslinimo. Šie beturčių vaikai > ir patys būtų nugyvenę beturčių gyvenimą, jei nebūtų į paviršių jų > iškėlusi revoliucija.