Tema: Re: Lansbergis hipis.
Autorius: Audrys
Data: 2018-05-10 22:23:26
:D:D:D pavaryk dar juokingai.

"Vidas Makauskas"  wrote in message news:pd23vn$2k4$1@trimpas.omnitel.net...

On Thu, 10 May 2018 19:39:55 +0300, Gintas wrote:

> N kartu prasiau, kad kas sulygintu skaiciais, kiek Lietuvos pilieciu
> zuvu vokieciu ir rusu okupacijos laikotarpiu, ale neatsirado nei vieno,
> pateikusio du oficialius skaicius.
>
Lietuva prarado 200,000 zydu del vokieciu okupacijos ir 700,000 lietuviu
del rusu okupacijos


> O del pragyvenimo..... Prie A. Smetonos, nemaza dalis kaimieciu dar
> naudojo medini pluga, plieninis buvo neipakekamas. Prie ruso-jau
> paplites plieninis.Valio, prie ruso geriau, nei nepriklausomoje
> Lietuvoje?  Prie ruso pas reta spalvotas tv su distanciniu, atgavus
> nepriklausomybe-pas visus su distanciniu.  Vadinasi geriau nei prie
> ruso, nes iperkame jau netgi virs 1m istrizaines TV? Imanoma netgi
> lazerine regejimo korekcija pasidaryti , pasitaupius.
>
> Ka cia lyginant? Sulyginkit: vokietis i Lietuva atejo bombarduodamas,
> saudydamas, kardama ir piliecius i krosnis varydamas. Rusas-atejo
> kviestas Lietuvos kariuomenes vyriausiojo vado, ant lekstes Vilniu
> Lietuvai atnesdamas, savo kariu gyvybiu kaina Lietuvai Klaipeda is
> vokieciu uzkariaves.
>

"Kaip sovietai Stalino įsakymu griovė ir niokojo Vilnių"
delfi.lt/news/ringas/lit/kaip-sovietai-stalino-isakymu-griove-ir-niokojo-
vilniu.d?id=68513410
1942-03-23 nacių okupuotą Vilnių subombardavo sovietų tolimoji aviacija.
1942 m. kovo 24 d. 6.00 val. 746-ojo AP vadas pulk. Lebedevas siunčia
kovinį pranešimą Nr. 22:
1. Naktį iš 3.23 į 42.03.24 pulkas keturiais lėktuvais (Pe-8) bombardavo
Vilnių. Bombardavimo laikas 22-05-23-05. (…) Aukštis 21005000 metrų. Į
tikslą numestos 26 bombos, iš jų: dvi FAB-1000 (bombos masė kg  aut.),
vienuolika FAB-500 ir trylika FAB-250. Pažymėtina, kad visos 26 bombos
pataikė į miesto centrą ir stoties rajoną...
Priešo priešlėktuvinė gynyba:
Vilniaus nedengia priešlėktuvinė gynyba, nes, bombarduojant miestą, nė
vienas lėktuvas nebuvo apšaudytas zenitinės artilerijos...

"Sovietų užimtame Vilniuje prasidėjo košmariškos orgijos"
delfi.lt/news/ringas/lit/sovietu-uzimtame-vilniuje-prasidejo-kosmariskos-
orgijos.d?id=68461666
Dabar tikriausiai nėra galimybių nustatyti, kodėl 3-iojo Baltarusijos
fronto vadas armijos generolas I. Černiachovskis nusprendė Vilniuje
panaudoti tokį pražūtingą miestui ginklą. Vienas liepsnosvaidžių
batalionas buvo pajėgus sukurti vientisą ugnies zoną 33,5 km fronte.
Kuprininiai batalionai turėjo 240 liepsnosvaidžių, 540  fugasinių, o
mažutį Vilnių degino du batalionai. Žinant, kad sovietai Vilnių traktavo
kaip savo nuosavybę, tokio vandalizmo logiškai paaiškinti niekaip
neįmanoma.
Jokios karinės būtinybės deginti miestą nebuvo  mūšiai slopo, o išlikę
vokiečiai jau buvo pasitraukę į vakarinę dalį.
1944 m. liepos 11-oji tapo viena juodžiausių dienų Vilniaus istorijoje
liepsnosvaidžių daliniai sudegino sovietų jau užimtą Senamiesčio
teritoriją.
-
Del tos pacios priezasties kaip kad nuslave Minska - kad neliktu ne
kvapo, kad cia kazkada gyveno lietuviu tauta su savo materialiniu auksto
lygio kulturiniu palikimu. O kas Rusijoje. Net Maskvos kremliaus sienos
paaukstintos 6 metrus, kad sudaryti ispudi, kad ne laukiniai Maskvoje
gyveno.

Juozas Barškietis 2015-07-11 12:53 IP: 78.60.166.13
Berods 1987 metais žurnale "Ogoniok" skaičiau buvusio karo dalyvio-
lakūno straipsnį, apie jų eskadrilei, susidedančiai iš penkių bombonešių,
buvo duota užduotis galingomis 500 kg. bombomis subombarduoti Vilniaus
senamiesčio bažnyčias. Tačiau įvykdyti šias "šėtono" užmačias sutrukdė
labai stipri vokiečių zenitinės artilerijos ugnis, todėl bombas jiems
teko mesti paskubomis, nesitaikant ir iš didelio aukščio, tad į bažnyčias
nepataikė. Tik viena bomba (kaip vėliau išaiškėjo) pataikė į zakristiją,
laimei ir ta nesprogo. Minėtas lakūnas, būdamas tikintis, bombas išmetė
tik nuskridęs toliau nuo Vilniaus, bet šis jo poelgis kitų lakūnų buvo
pastebėta- jis buvo išsiųstas į bausmės batalioną. O minėta nesprogusi
bomba iki šiol guli užkasta prie Arklių ir Visų Šventųjų gatvių esančiame
skvere. Tai man 1993 metais patvirtino net du šio įvykio liudininkai.
Tačiau tuo metu, kad ją surasti, tai mes dar neturėjome tokio bombų
ieškiklio, nes liudininkų teigimu- ji užkasta dviejų metrų gylyje. O
vėliau taip ir užsimiršo...