čia gal bus įdomu,
radau kitos pusės versiją:
Ilona Reklaitytė-Mezenceva
"SOS gyvūnų" Komanda
Рейтинг пользователя: 37
Joined: 2008 11 21
0 #782010 11 05 22:32:48
Sveiki Mielieji,
"SOS Gyvunai" savanoriai, noriu paprasyti, kad nereik sioje situacijoe
teisintis ir teisinti manes, nes tai ka parase zurnaliste yra negrazus
smeiztas, tiesa yra tik tame, kad is ties velai vakare atsiliepiau i si
pagalbos sauksma, namie palikau verkiancius vaikus ir isvaziavau padeti
suneliui. Neturejau pasirinkimo ir dziaugiausi, kad galejau bent as padeti
nes visi kiti is tiesu atsisake. Zinojau, kad jei nenuvaziuosi tai gyvunas
kankinsis.
Ta vakara dienorascio grizus jau nerasiau nes buvau pavargusi kol viska
sutvarkiau ir apgyvendinau kalyte saugiai. O nuotraukos darytos su telefonu
gavosi vaiduokliskos, tai nutariau, kad tiek to, tegu tai lieka dar vienas
isvykimas kurio neaprasysiu.
Zurnalistei reiks atsakyti pries etikos komisija uz smeizta ir nepatikrintus
faktus. Manau, kad kiekvienam butu skaudu, kas atsilieptu padeti, o ji
veliau sitaip apipiltu purvais.
Kalyte nebuvo numusta autobuso, kalyte nutrenke zmones kurie man ir
paskambino, jie tiesiog toleliau pastate masina ir neprisipazino, kad tai ju
darbas. Kita ryta porele kuri nutrenke kalyte pasigyre savo draugei, o ji
pasirode musu savanores Simonos ir Nadios drauge ir taip islindo to vakaro
siuzetai, kad ne autobusas kaltas, o zmoniu neatsargumas, o veliau ir sitoks
negrazus purvas ant organizacijos kuri vienintele kaip ir dazniausiai buna
atsiliepia.
Niekam nepaslaptis, kad telefonai musu nera isjungiami nei nakti, nei diena,
nei per sventes ir per iseigines dienas ir jei isties reik pagalbos, pagal
galimybes stengiames padeti, bet neesam dievai ir negalim padeti visuose
atvejuose.
Sios istorijos pabaiga yra laiminga. Jau kitos dienos popiete atradom
numustos kalytes seimininkus ir ji iskeliavo namo. Zmones buvo labai dekingi
ir laimingi, kad ja atrado. O be to, tai musu kalytes Lailos dukryte, kuri
buvo padovanota dar kai buvo vos keliu menesiu.
Zurnaliste nemate ta vakara mano "suraukto veido" ir kaip jis atrode velai
vakare po intensyvaus visos dienos darbo prieglaudoje, tai geriau zinoti tik
man vienai Kai palikau namie verkiancius vaikus ir isvaziavau, negalejau
svyteti is laimes, nes buvo baisiai nepatogu pries juos, kad jie manes kas
vakara laukia, o as pastoviau juos palieku ir jie jau net kitiems sako, kad
daugiausiai siame gyvenime mama myli tik gyvunus.
Manau, kad po sito komentaro zmones kurie mane labai gerai pazysta gales
ramiai miegoti, aciu mielieji kurie nepatikejote siuo smeiztu.
Manau, kad si istorija turetu tureti tesini, nes tikriausiai atsiras
zurnalistas kuriam bus idomu parasyti tiesa ir su konkreciais kaltininkais.
Turiu kontaktus zmoniu kurie nutrenke kalyte ir dabar jau net panasu, kad
gyvunas buvo suzalotas piktybiskai.
Ramaus vakaro.