Panikos buna dvieju rusiu - tos nuo kuriu nieko labai blogo neatsitiko, ir tos, kur daug kam liko didelis nuostolis, o gal ir dar blogiau. Man labiau prie sirdies daug ir mazu, negu 2-3 globalines rinkos katastrofos su valiutu ir socialinio draudimo sistemos zlugimais. "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:j3kq4t$vdh$1@trimpas.omnitel.net... > Bet, kaip rodo praktika, tų panikų vis tiek nepavyksta išvengti. Čia tik > klausimas kas geriau - ar dažnai ir mažų, ar retai ir didelių. Kažką > gelbėjant auginamos skolos, palaikomi neefektyvūs subjektai ir pan. Juk > rinkos ekonomikos esmė ir yra konkurencija ir atranka. Jei neleisi > atsisijoti nevykėliams ir juos gelbėsi sėkmingųjų sąskaita, dingsta pati > rinkos ekonomikos esmė. > > > > 2011.08.31 08:44, Sail rašė: >> Matai, cia teoriskai yra taip, kaip sakai. T.y. teoriskai graiku >> bankrotas >> kaip ir px butu. Na dar tiesa reiktu galvot, kas tie bankrutuojancios >> graikijos kreditoriai, ar ne pati eurozona. >> >> O praktiskai viskas yra rinka - didele kvailu baiksciu subjektu banda. >> Kai >> prasideda panika, buna liudnai. Ir deja ta panika neigiamai atsiliepia >> ekonomikai, ir paskiau atgal - panika dar dideja. >> Todel visokie Bernankes bando vengt rinkos krastutinumu, stengiasi >> palaikyti >> viska daug maz priimtinuose remuose. Deja apie skolu augima pamirsta.... >> >> >> "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message >> news:j3ircu$qg2$1@trimpas.omnitel.net... >>> >>>> Bet europos sajunga negyvybinga, juk buvo taisykles, kiek skolintis >>>> galima, >>>> kiek ne, ir taip toliau. O kas gavos? Graikai atvirai falsifikavo >>>> viska, >>>> prasmeige sali kiaurai, o juos gelbeja, nors pagal EU taisykles tai >>>> neturetu >>>> lyg ir. Kiti irgi siknon vaziuoja. >>> >>> >>> Tai euras ir ECB buvo kurtas atsi?velgiant ? tai, kad yra atskiros >>> valstyb?s. Tod?l jis ne tik nebuvo skirtas, ECB buvo u?drausta >>> supirkin?ti >>> eurozonos ?ali? obligacijas. I? esm?s tai rei?kia, kad ?alis su savo >>> skolomis privalo tvarkytis pati. Atskiros ?alies bankroto atveju eurui >>> jokios problemos negr?st? - jis neprisi?m?s joki? ?sipareigojim?, neturi >>> jos obligacij?. O ar naudos tokia ?alis eur? ir toliau - jos pa?ios >>> reikalas. Gali naudoti, kaip tai daro Juodkalnija, Kosovas, Andora ir >>> pan., gali bandyti v?l pereiti prie savos hiperinfliuojan?ios valiutos. >>> Bet eurui nuo to didelio sm?gio neb?t? - jis ir toliau ?ioje ?alyje >>> neoficialiai cirkuliuot?. Netgi kiek atgavusi patikimum? ir nor?dama >>> toliau skolintis, tokia ?alis grei?iausiai tur?t? platinti obligacijas >>> eurais ar kita stabilesne valiuta - sava hiperinfliuojan?ia valiuta ji >>> nelabai i?platint? obligacij?. >>> >>> ?od?iu, esamoje situacijoje eurui jokio pavojaus nebuvo, didelio >>> pavojaus >>> kol kas n?ra ir dabar. Pavojus buvo Graikijos skolininkams, ir dabar j? >>> problemos vis labiau perkeliamos ant stabili? ?ali? mokes?i? mok?toj? >>> ir, >>> ?painiojant ECB, euro pe?i?. >>> >>> >>> >>>> Euroobligaciju nebus, vokieciai suvokia, kad tadie jie uz visus mokes, >>>> o >>>> ten >>>> irgi resursai ne begaliniai. >>>> >>>> Taip, atemus skolinima is atskiru saliu ir viska darant centralizuotai, >>>> teoriskai atrodo geriau, praktiskai vel tarybu sajunga bus. Neveiks >>>> toks >>>> modelis, kiekvienas sau daugiau paimt nores. >>> >>> >>> Tada i? esm?s b?t? sukurta ekonomin? ES valstyb?, o ECB tapt? jai tas >>> pats, kas FED amerikai. Tik dabar tokio lygio integracija atrodo >>> visi?kai >>> nereali. O be jos euroobligacijos - ka?kokie svai?iojimai, nes visi?kai >>> neai?kus j? mechanizmas. ECB leist? savo obligacijas ir skolint?si savo >>> spausdinamus eurus? Po to tas obligacijas i?pirkin?t? u? savo >>> spausdinamus >>> eurus? Pasiskolintus eurus atiduot? ar u? ka?kok? skolos lapel? skolint? >>> graikijoms? Kam tai reikalinga, kai dabar ECB jau tiesiogiai supirkin?ja >>> graikij? obligacijas? >>> >>> >> >>