Bet, kaip rodo praktika, tų panikų vis tiek nepavyksta išvengti. Čia tik klausimas kas geriau - ar dažnai ir mažų, ar retai ir didelių. Kažką gelbėjant auginamos skolos, palaikomi neefektyvūs subjektai ir pan. Juk rinkos ekonomikos esmė ir yra konkurencija ir atranka. Jei neleisi atsisijoti nevykėliams ir juos gelbėsi sėkmingųjų sąskaita, dingsta pati rinkos ekonomikos esmė. 2011.08.31 08:44, Sail rašė: > Matai, cia teoriskai yra taip, kaip sakai. T.y. teoriskai graiku bankrotas > kaip ir px butu. Na dar tiesa reiktu galvot, kas tie bankrutuojancios > graikijos kreditoriai, ar ne pati eurozona. > > O praktiskai viskas yra rinka - didele kvailu baiksciu subjektu banda. Kai > prasideda panika, buna liudnai. Ir deja ta panika neigiamai atsiliepia > ekonomikai, ir paskiau atgal - panika dar dideja. > Todel visokie Bernankes bando vengt rinkos krastutinumu, stengiasi palaikyti > viska daug maz priimtinuose remuose. Deja apie skolu augima pamirsta.... > > > "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message news:j3ircu$qg2$1@trimpas.omnitel.net... >> >>> Bet europos sajunga negyvybinga, juk buvo taisykles, kiek skolintis >>> galima, >>> kiek ne, ir taip toliau. O kas gavos? Graikai atvirai falsifikavo viska, >>> prasmeige sali kiaurai, o juos gelbeja, nors pagal EU taisykles tai >>> neturetu >>> lyg ir. Kiti irgi siknon vaziuoja. >> >> >> Tai euras ir ECB buvo kurtas atsi�velgiant � tai, kad yra atskiros >> valstyb�s. Tod�l jis ne tik nebuvo skirtas, ECB buvo u�drausta supirkin�ti >> eurozonos �ali� obligacijas. I� esm�s tai rei�kia, kad �alis su savo >> skolomis privalo tvarkytis pati. Atskiros �alies bankroto atveju eurui >> jokios problemos negr�st� - jis neprisi�m�s joki� �sipareigojim�, neturi >> jos obligacij�. O ar naudos tokia �alis eur� ir toliau - jos pa�ios >> reikalas. Gali naudoti, kaip tai daro Juodkalnija, Kosovas, Andora ir >> pan., gali bandyti v�l pereiti prie savos hiperinfliuojan�ios valiutos. >> Bet eurui nuo to didelio sm�gio neb�t� - jis ir toliau �ioje �alyje >> neoficialiai cirkuliuot�. Netgi kiek atgavusi patikimum� ir nor�dama >> toliau skolintis, tokia �alis grei�iausiai tur�t� platinti obligacijas >> eurais ar kita stabilesne valiuta - sava hiperinfliuojan�ia valiuta ji >> nelabai i�platint� obligacij�. >> >> �od�iu, esamoje situacijoje eurui jokio pavojaus nebuvo, didelio pavojaus >> kol kas n�ra ir dabar. Pavojus buvo Graikijos skolininkams, ir dabar j� >> problemos vis labiau perkeliamos ant stabili� �ali� mokes�i� mok�toj� ir, >> �painiojant ECB, euro pe�i�. >> >> >> >>> Euroobligaciju nebus, vokieciai suvokia, kad tadie jie uz visus mokes, o >>> ten >>> irgi resursai ne begaliniai. >>> >>> Taip, atemus skolinima is atskiru saliu ir viska darant centralizuotai, >>> teoriskai atrodo geriau, praktiskai vel tarybu sajunga bus. Neveiks toks >>> modelis, kiekvienas sau daugiau paimt nores. >> >> >> Tada i� esm�s b�t� sukurta ekonomin� ES valstyb�, o ECB tapt� jai tas >> pats, kas FED amerikai. Tik dabar tokio lygio integracija atrodo visi�kai >> nereali. O be jos euroobligacijos - ka�kokie svai�iojimai, nes visi�kai >> neai�kus j� mechanizmas. ECB leist� savo obligacijas ir skolint�si savo >> spausdinamus eurus? Po to tas obligacijas i�pirkin�t� u� savo spausdinamus >> eurus? Pasiskolintus eurus atiduot� ar u� ka�kok� skolos lapel� skolint� >> graikijoms? Kam tai reikalinga, kai dabar ECB jau tiesiogiai supirkin�ja >> graikij� obligacijas? >> >> > >