"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:j23bup$m7i$1@trimpas.omnitel.net...
> 
>>>> Kur link suku - tarkime jeigu turime 2% infiliaciją, tai atsiprašant, kuo ji IŠ ESMĖS skiriasi, jei buvo sukurta CB fiatmoney quantative easing nuo tos, kurią atspausdino pinigų padirbinėtojas?
> 
> 
> Tuo metu, kai pinigai patenka į rinka, iš esmės niekuo nesiskiria. 
> Skirtumai pastebimi tada, kai reikia mažinti pinigų kiekį. CB pinigų 
> kiekį didina ką nors už juos pirkdamas ir tai saugodamas - savos ar kitų 
> vyriausybių obligacijas, užsienio valiutą, auksą ir t.t. 

Būtent. Bet dabar imkime kraštutinį atvejį - CB leidžia sistemingai, apgalvotai, metai iš metų su 0,25% palūkanomis (suprantate, aišku, kur link aš suku). Reikia padengti 0,25% palūkanas - paspausdinam dar. Vėliau padengsim ir t.t. ir t.p.

Kuo gi tada toks "ekonominio sezono" elgesys de-facto skiriasi nuo pinigų padirbinėjimo, jeigu taip ramiai abstrahavusis nuo CB, valstybės ir kitų aspektų, ir iš esmės žiūrint pagal turinio viršenybės prieš formą principą tiesiai į procesą ir jo pasėkmes?

Mano pasiūlymas yra bandyti galvoti ta kryptimi, kad CB turi būti ne vienas, ne valstybės institutas, o tipinis juridinis asmuo, besivaržantis kitų cB rinkoje. Ir jeigu jis pradeda elgtis pagal kažkokios [nusikalstamos] interesų grupės dūdelę, tai ir jo personalą reikia susodinti lygiai taip, kaip būtų sodinami padirbinėtojai.

Esmė tame, kad viena valiuta teritorijoje anksčiau buvo svarus privalumas, vienodinantis ir įgalinantis sukurti atsiskaitymų mąsto ekonomiją. Tačiau dabar, kada informacijos persiuntimo, apdorojimo ir saugojimo kaštai krenta geometrine progresija, būtų galima pilnai operuoti iš esmės neribotu cB ir jų siūlomų valiutų kiekiu. Piniginis vienetas galiausiai šioje evoliucijoje ultimatyviai galėtų tapti kiekvieno konkretaus individo emisine teise, galbūt netgi susieta su jo reputacija. Šitai įgalintų tai, ką aš būtinai laikau laimingos visuomenės pagrindu - galios paritetą pagrindinio resurso - finansinės laisvės aspektu.

Juokinga yra tai, kad dabar prisimenu tokį fantastinį romaną, kuriame kitos civilizacijos ir rasės piniginiais vienetais buvo gametų aspsikeitimo įsipareigojimai ("Visiškas Užtemimas", tik nepamenu ar S.Lemo, ar kažkurio kito grando). Ten galas nebuvo pats geriausias, bet siūlau pačiam paskaityti - kaip linkusiam į ekonomiką, gali būti visai įdomu.

> Taigi, CB gali 
> efektyviai sumažinti pinigų kiekį rinkoje visa tai pardavinėdamas. 
> Padirbinėtojas gi į rinką paleidžia pinigus, nepadengtus jokiais 
> rezervais.

Kodėl nepadengtais? Jis juk "turi" emisijos "teisę"! Tarkime jo pareikalauja padengti jo įsipareigojimus - jis atspausdina dar. Ir t.t. Lygiai taip pat, kaip CB atveju, nukenčia eilinis pilietis, dėl jo praskiestos perkamosios galios.

> Na, jeigu jis už padirbtus pinigus kauptų kažkokį turtą ir 
> reikalui esant mažintų infliaciją jį pardavinėdamas už savo išleistus į 
> rinką padirbtus pinigus, tuomet jis tikrai veiktų kaip CB.

Aš ne tą bandau nagrinėti. Aš bandau nagrinėti situaciją, kada CB elgiasi neatsakingai iki iš esmės kriminalinio lygmens. Mano argumentais ir nuomone, esant tokioms aplinkybėms, CB visiškai niekuo nesiskiria nuo pinigų padirbinėtojo. O kadangi CB modelius remia valdžia - tai lygiai toks pats ir jos legitimumo klausimas. Kitaip sakant arba valdžia sugeba laikyti ant pavadžio 1 CB, arba decentralizuoja CB funkcijas, arba ji nusipelno būti eliminuota su tokiu politiniu modeliu, kuriame veiktų A arba B variantas.

> sukaupęs rezervų. Jei leistų skirtingus pinigus - tada jie abu nebūtų CB.

Čia visai ne problema, jeigu pradedama suvokti, kad piniginis vienetas tik vertės nešėjas, prekė rodanti vertės patikimumą, o ne kas nors daugiau.

> Jei kalbėsime apie bankų reguliavimo funkciją - tai čia tas pats kas 
> turėti dvi vyriausybes, du premjerus ar du prezidentus.

Nesutinku ir ypač su terminu "du", nes tai suponuoja visiškai netinkamą diskusijos kontekstą. Bet nesigilinsiu, nes apie tai jau buvo kalbėta - paleidus įstatymų konkurenciją, kaip ir cB ir kitų "monopolijų", vartotojai tik išloštų.