4.Pinigų padirbinėjimas vykdomas daug mažesniais mastais, nei CB vykdoma emisija. Čia galima daug filosofuoti, bet pinigų leidimo monopolis - tai tas pats, kas ir prievarta renkami mokesčiai, įstatymų leidyba bei visų piliečių įpareigojimas jų laikytis ir t.t. Demokratinėse valstybėse aktyviai ar pasyviai tam pritaria dauguma piliečių, o nedemokratinėse - dauguma tam veiksmingai nenori ar nesugeba pasipriešinti. Valiutų monopolio apie 20 metų nebuvo JAV XIX amžiuje. Prieš tai ir po to ilgą laiką įvairių šalių valiutos buvo susietos su auksu, todėl ta emisija nebuvo visiškai nekontroliuojama, ir tas valiutos monopolis, kur jis buvo, nebuvo labai svarbus praktiniu požiūriu. Šiuo metu niekuo nesusaistyta valiutų emisija daugumoje šalių naudojama makroekonominei monetarinei politikai vykdyti - taip stengiamasi kontroliuoti infliacijos lygį, skatinti ar vėsinti ekonomiką. Ar ta monetarinė politika padeda šių tikslų pasiekti - jau kitas klausimas. Daug valstybių pinigų emisiją naudoja ir tam, kad lengviausiu keliu trumpam išspręstų iškilusias finansines problemas. Šalių, kurios nevykdo monetarinės politikos ir dažnai tiesiog yra pririšusios savo valiutas prie kitų, valiutos monopolį užtikrinančius įstatymus galima vadinti tiesiog nesusipratimu. Taip jos be jokios naudos sau tiesiog neleidžia gyventojams atsiskaitinėti ir taupyti valiuta, kuri jiems patogesnė. Greičiausiai tai būtų mažai infliuojanti valiuta. Taip neleidžiama iškilti privačioms ar kokių nors šalių mažai infliuojančioms valiutoms. Be abejo, laisvai cirkuliuojant daugeliui valiutų valstybei iškyla problemų vykdant finansinės veiklos apskaitą ir renkant mokesčius, bet tai įmanoma išspręsti. On 2011.07.30 08:33, Vasaris wrote: > Pabandom garsiai pamąstyti tema, kuo iš esmės skiriasi CB ir bet kokio pinigų padirbinėtojo daroma pinigų emisija. Aš matau tik sekančias: > > 1. Nelegitimu centrinės valdžios atžvilgiu. > Bet jeigu esi su pažiūromis, kad esi aktyvus pilietis, puikiai besitvarkantis savivaldoje, o paties požiūris centrinės valdžios aspektu - kraštutinis liberalizmas, tai iš esmės darosi joks skirtumas, kas yra centrinė valdžia, o labiau kas atlieka CB vaidmenį. > > 2. Nėra apskaitoma emisija statistikoje, todėl sunkiau susiskaičiuoti valstybės lygmeniu ir klausimas, kaip tai veikia valiutų kursus, jeigu CB yra savarankiško/nepriklausomas emitento modelyje. > > 3. Prastesnė banknoto kokybė, kuri, jei pradedama gilintis, gali būti mažiau pageidaujama/nepageidaujama užsienio rinkose. Bet darome prielaidą, kad vertingos valiutos ir padirbiniai bus adekvačiai vertingi ir kokybiški (nes EUR padirbinėti apsimoka, o ZUSD - ne). > > Dar prielaida, kad atspausdinti baknotus/nukalti monetas turi pakankamai ryškius kaštus, kuriuos sudaro ir spauda ir platinimo kaštai (nes dažniau nepavyks išplatinti didesnės emisijos tiesiai emitentu, nes juo nepasitikima), tuo tarpu paprastam piliečiui po vieną ar kelis baknotus turėti ir apie jų leidėją nesukti galvos - dzin. > > Kur link suku - tarkime jeigu turime 2% infiliaciją, tai atsiprašant, kuo ji IŠ ESMĖS skiriasi, jei buvo sukurta CB fiatmoney quantative easing nuo tos, kurią atspausdino pinigų padirbinėtojas? > > Arba kitas įdomus klausimas - ar įmanomas veikiantis modelis (t.y. negriaunantis ekonomikos), kada vienoje valstybėje yra du arba daugiau CB su nepriklausomomis emisijos teisėmis, ir tarkime jie negali susitarti tiesiogiai, o yra priversti komunikuoti tik per rinką. Nežinau, ar toks modelis automatiškai negravituotų į 1'o CB modelį dėl paskatų spaudimo, bet manau verta padiskutuoti.