> Universiteta baigusi mokslininka vadinti sarlatanu aisku per stipru. Zodi 
> pavartojau daugiau salygiskai, schematiskai. Nu sakykim pirmas galvon soves 
> pavizdys. Uzvakar asbestas buvo labai gerai, vakar labai blogai, siandiena 
> gal ir nera jau taip blogai. Kas bus rytoj ir poryt. Visos isvados darytos 
> remiantis moksliniu metodu surinktais duomenimis. Duomenys priestaringi. 
> Skirtingu poziuriu mokslininkai vieni kitu sarlatanais gal ir nevadina, bet 
> kad buna jog stipriai apsizodziuoja tai tikrai. Toliau seka mokslininku 
> inicijuotas balsavimas leisti ar uzdrausti asbocementinius stogus.

1. Problemos kyla tau/man/tūlam piliečiui, kuris yra profanas tam tikroje srityje.

2. Problemos kyla ir patiems mokslininkams, nes reikia atsirinkti, kas yra kas. Sutik, kad rezultatai kokios Dzurkūnų 9metės fizinių mokslų kolegijos ir Princtono skiriasi, net ir tuo pačiu klausimu, ir pirmą antrieji dar gali patikrinti, o atvirkščiai - sudėtingai. Kad suprastum paprasčiau - LHC rezultatus patikrinti nėra kaip, nes elementariai nėra antro LHC dublikato, arba panačios modifikacijos, ir greit nebus. O kokiuose nors biologiniuose/socialiniuose/ekonominiuose moksluose - dar sudėtingiau, nes išgauti "visos kitos sąlygos vienodos" apart tiriamojo veiksnio - itin sudėtinga, jei išvis įmanoma.

3. "Balsavimas" yra asmeninė nuomonė, nereikalaujanti jokių pastangų. Moksle viskas tikrinama eksperimentais, kurių rezultatai turi sutapti tarp tokių pačių sąlygų, o dargi kontrolinės grupės neįtakoti. Kuo daugiau eksperimentų - tuo didesnis patikimumas. Tačiau net ir visi įmanomi eksperimentai neatmeta galimybės, kad teorija yra netiksli, ir neatsiras kokios nors išimties. Paprastai taip ir nutinka, anksčiau ar vėliau, nes arba buvo neįvertintos kokios nors pradinės sąlygos, arba atsirado koks nors gudročius, kuris į tą pačią problemą pažiūrėjo kokiu nors tarpdisciplininiu, nauju kampu, ir atsirado nauja interpretacija.

    Tuo mokslininkai ir skiriasi nuo visokios ezoterikos - jie puikiai žino, kad jų žinojimas ribotas, ir neretai netgi žino, kokios apytislės jo ribos. Iš esmės mūsų gyvenamos sistemos (visatos, ar kaip nori pavadinti kitaip), viena iš esminių savybių, žvelgiant iš žmogiškojo žinojimo kampo - asmeninio pažinimo ribotumas, esant neribotoms pažinimo galimybėms apskritai.

    Gi mistikai, šamanai, tikintieji ir visi kiti lieka prie dviejų variantų - abejingumo ir neinterpretavimo išvis, arba bandymo viską paaiškinti daranti N+1 logikos, argumentavimo, įrodinėjimo klaidą. O "balsuojantieji" lieka prie dar atsargesnės grupės - naudojasi technologijomis arba palaiko tikinčiuosius, nelygu kas naudingiau, arba kuria koja išlipo iš lovos, bet kviečiasi kunigą paskutiniam patepimui - o jei kas...

    MKN, nėra didesnės laimės gyvenime, kaip pragyventi gyvenimą atmetant abejingumą tave supančiai aplinkai ir kvailus svaisčiojimus, esant visiškai nuo jos atšokus.