>Na, manau, nereikia diskutuot, kad pachios teorijos, kas tai bebutu, ar >evoliucijos teorija, ar QED, ar gravitacijos teorijos, nebuvo ishrinktos > >mokslininku grozhio konkurso atmainoje, o tai, kad jos yra elegantishkos, >ir "grazhios" tera sutapimas:) Jos buvo "priimtos" mokslo visuomenes, po > >daugelio bandymu neradus prie ko prisikabint. Tai nereishkia, kad jos yra >galutines ir nekintamos, ne, jei atsirastu, irodymu, prieshtaraujanchiu > >teorijai (na, staiga mestas akmuo ne kristu i zheme o kiltu i virshu, ar >kunigai nustotu mirkset berniukams:) jos butu pakeistos. Bet tokiu irodymu > >nera. Galvojam panasiai bet kalbam skirtingai :). Kalbant tiksliau - kazin ar yra teorija prie kurios nebutu galima prisikabinti. Net visuotinas traukos desnis matavimams pasiekus tam tikra tikslumo lygi pasirode esas neteisingas. Tik neprasykite pateikti saltiniu :) Surasti juos uzimtu labai daug laiko. Galiu tik pasakyti kad jie tikrai rimti ir dar is tu laiku kai bet kokia mistika budavo kuo griezciausiai atmetama. Jeigu pakankamai senai domites fizika apie tai turejote girdeti. O tas Niutono desnis atitiko to laikmecio galimybes ir buvo pakankamas iskylantiems uzdaviniams spresti. > speju, kad arba matavimai buvo klaidingi, arba skaichiavimai. Nes na, > negirdejau, kad omo desniai butu kazhkur paneigti, ar pakoreguoti.. Neketinu paneigti omo desnio. Aisku kad kaip sakai taip ir buvo. Cia pateikiau tik analogija kad elektriko matavimo prietaisiais vargu ar pavyktu atrasti ir patvirtinti omo desni. Mokslininku prietaisai taip pat nera idealiai tikslus ir bandymu salygos idealios 'svariam eksperimentui'. Nezinau ar buvo kada nors atlikatas bandymas kurio matavimo rezultatai atvaizduoti grafiskai sudarytu grazia kreive atitinkancia su atrasto desnio formule isskaiciuotai kreivei. Duomenys buna issibarste. Kartais net labai stipriai. > Galu >> gale Nobelio premijos skiriamos balsavimu tiesiogine zodzio prasme :). >> Snobelio taip pat. > > Vel klaidinga logika, bites megsta medu ir jos skraido. Meskinai irgi > megsta medu. Reiskia meskinai skraido? Kaip tik del to ir buvo sakinio gale sypsenele. >> Ta riba tarp grynojo mokslo ir prie jo prisiplakusiu >> beveik sarlatanu ir visisku sarlatanu nera jau tokia aiski ir griezta. > > tiesa pasakius su siuo teiginiu stipriai nesutikciau. Kad sarlatana > atskirt nuo mokslininko nereikia net labai dideles ekspertizes. Tereikia > turet supratima apie pagrindinius fizikos desnius, mokslini metoda ir > sveiko skepticizmo. Ir viskas. Gal gali pavardint bent keleta sharlatanu, > kuriuos tikrai butu (buvo) sunku atskirt nuo tikro mokslo (tik imam ment > nuo kokio dvidesimto apziaus pradzios) - as nesikabineju, man tikrai > idomu. > Nu ne viskas taip paprasta. Sarlatana gal ir mokinukas atskirtu. O su pusiau sarlatanu jau butu sunkiau. O ka daryti su auksciausio rango mokslininkais kurie taip pat klydo. Tuo metu kai tai vyko 'sarlatanais' buvo vadinami mokslininkai kurie mane kitaip. Mokslo didziausias privalumas ir yra kaip tik tai kad anksciau ar veliau, sunkiau ar lengviau bet artejama prie tiesos neziurint i autoritetus ir nuopelnus. Pavardziu su nuorodomis i konkrecius faktus dabar neieskosiu. Bet tokias istorijas teko skaityti ir apie Einsteina, Bora, Niutona ir daugeli kitu. > na, jei jau kapica ish po zhemiu kazhkuo uzhsiima ir dar pats ta sako, nu > tadu nelabai galiu ka pakomentuot:) > http://en.wikipedia.org/wiki/Pyotr_Kapitsa Na ir apie Kapica. Mat Piotras Kpica turejo sunu Sergeju. Jo pasiekimai moksle aisku mazesni nei tevo, bet jis yra zinomas kur kas labiau. Mat jis dar tarybiniais laikais vesdavo labai auksto lygio laida 'Ocevidnoe Neverojatnoe' (Akivaizdu bet neitiketina). Dar ir dabar ja veda. Yra gyvas ir kalba. http://www.youtube.com/results?search_query=%D0%BA%D0%B0%D0%BF%D0%B8%D1%86%D0%B0&aq=f