On Fri, 28 May 2010 11:26:26 +0300, RaR wrote: > Konkurencija rinkoje visada yra gėris, o vokiečių veiksmuose jokio > nesveikumo nematau. Neleisti daugiau nei uždirbi man irgi nėra > nesveikumo požymis. Remiantis tokia logika, galima smerkti bet kurią > gerai dirbančią įmonę. Juk kuo daugiau ji uždirba - tuo daugiau kažkas > pinigų netenka pirkdamas jos prekes ir paslaugas, kuo daugiau ji > parduoda - tuo mažiau tenka konkurentams ir t.t. Beje, panašiai visada > ir būna - sėkmingos ir didelę dalį rinkos išsikovojusios kompanijos > galiausiai tampa konkurentų ir plačiųjų masių neapykantos objektu. Juk pats sakai, konkurencija yra geris. Bet jei (kai) rinkoje lieka pora dominuojanciu kompaniju, tai konkurencija nunyksta. T.y. geris ima ir prapuola. Ka pvz gerai matome ir toje pacioje lietuvoje. Bet sneka visai ne apie tai. Sekundei pamirskim dogmas ir tiesiog pasiziurekim i "big picture". Taigi, vokieciai per paskutinius niolika metu gerokai pagerino savo konkurencinguma. Sitai pasiekta stabiliai mazejanciom algom ir ilgejanciu darbo laiku. T.y. zmones vis daugiau aria ir turi vis maziau pinigu. Ko pasekme - smunkantis vartojimas. Kadangi konkurencingumo vardan vokieciai uzdubasino vidine konjunktura, reiskia visus tuos nuostabius prigamintus dalykus tenka stumt kazkur kitur, t.y. uzsienyje. Viskas butu tvarkoj, bet uzsienis neturi uz ka to gerio pirkt. Didele dalim ir todel, kad ta pati uzsieni vokieciai patys ir nukonkuravo. Juk konkurentai yra tuo paciu ir pirkejai. Taigi, gaunasi pyro pergale. Taip, vokieciai gali labai pigiai prigaminti didele kruva produkcijos. Tik kad jos niekas neperka nes neturi uz ka. Nei salies viduje nei uz jos ribu. Beje, nereikia suprast, kad teigiu, kad graikai, jankiai ir kiti yra balti ir pukuoti. Tenorejau pasakyt, kad pernelyg didelis konkrencingumas "substancijos" saskaita lygiai tiek pat nesveikas kaip ir pernelyg mazas. Vokieciai (tiksliau ju biznis) siuo metu be atodairos drozia savo sali ir vidutineje perspektyvoje sudrozh iki skyliu. Tada patys verks kad "atsiliko" ir "prarado reputacija". > Dėl visokių savivaldybių biudžetų balansų ir skolų - tas pats kaip ir > kitur. Neleisk daugiau nei uždirbi, ir viskas bus tvarkoje. Ir man gal > daug ko norisi - didelio namo, egzotiškų kelionių, prabangių > automobilių. Bet niekas man nieko neduoda, jei pinigų pakankamai > neuždirbu. O politikai mėgsta vadovaujatis tokia nuostata - vat mes > dabar sau paišlaidausime, o kas ir kaip grąžins tas skolas - tai jau ne > mūsų problema. Daznai taip, bet toli grazu ne visada. Nemazai savivaldybiu skolos yra ne tiek islaidavimas kiek pernelyg mazas uzdarbis. Siais laikais bizniai tapo isrankus ir leidzia save "paremt" uz tai kad jie imasi veiklos butent toje savivaldybeje o ne kitoje. Baigiasi parama, susivynioja meskeres ir varo i sekancia. Arba i rytu europa ar azija. Bet tai jau atskira didele tema. -- kthxbai.