Am 22.08.2010 19:39, schrieb Linas Petkevičius:
>> Aš už mamos apsisprendimo teisę - kaip ir kur jai gimdyti, ar pievoj
>> po atviru dangum, ar super-duper ligoninėj su parengty stovinčiu
>> operacinės personalu ir profesoriaus vadovaujamu neonatologijos skyriumi.
>
> Jo, mana mama kai sunervinu irgi ta pati sako - "aš tave pagimdziau - aš
> tave ir pakasiu". Tikiuosi, kad nerimtai.
>
> Taciau abejoju, kad gimdyma miške galima pavadinti kitaip, kaip tik
> išsipisinėjimu "kad ir nežmoniškai - bile kitoniškai". Nes tai nėra vien
> tik mamos apsisprendimo teisė. Nezinau kaip didziosioses valstybese kaip
> Vokieija, Prancuzija ir pan. Po ranka turiu tik olandu statistika ir
> tvarka. Jei leidzia gimdyti namuose - su sąlyga, kad dalyvaus
> specialistas. Net jei nėštumas nekomplikuotas ir nenusimato jokių
> problemų. Ilgą laiką tokio reikalvaimo dėl specialiso nebuvo, bet po
> kelių liūdnesnių atveju ivestas toks ordnungas. Komplikaciju tikimybe
> maza, bet nenuline ir tai tikrai nera nykstamai mazas skaicius - tiek
> mamos tiek naujagimio atzvilgiu. LO50 tikimybe, jei naujagimiui po
> gimimo esant reikalui negali buti suteikta medicinine pagalba panasiai
> 1:1000. Gimdymas namuose, su visais dabartiniais civilizacijos
> privalumais irgi turi savo rizika, kuriuos turbut atsveria
> psichologiniai niuansai. Taciau miskas IMHO jau pereboras. Nes ar tai
> jau pakankamai maza tikimybe ir leidzia su savo vaiku zaisti rusiska
> rulete, kad kazkam parodyt savo kvailus principus?

Čia jau filosofinis ir moralinis klausimas, kas yra "kvailas principas". 
Tik man atrodo, kad labai jau lengva ranka kitiems klijuojam "kvailo 
užsispyrėlio" etiketę, nei žinodami, nei pažinodami. O va jau pačių visi 
sprendimai yra giliai apmastyti, principai - išmintingi, ir darom visiem 
tik gera (kitą kartą per jėgą, ir anas rėkia, ale tai nesvarbu, čia dėl 
to, kad anas kvailas):/

Žinoma blogai, jei viskas tik "principo reikalas" ar todėl, kad taip 
madinga. Bet viena labai svarbi "bėgimo iš ligoninės" priežasčių yra 
visų pirma gydytojų, bet ir kito personalo, požiūris į gimdyvę ir į 
kūdikį ne kaip į žmones, o kaip į objektus, kuriuos reikia atitinkamai 
sutvarkyti. Nepradėsiu čia pasakot įvairiausių istorijų, jų kursiuoja 
tiek ir tiek, bet pasiklausius kartais tikrai pagalvoji, kad geriau 
miške po krūmų...

Konkrečių tragiškų atvejų buvo ir bus. Kūdikiai miršta negimę, miršta 
gimdymo metu, miršta per pirmuosius metus. Ir su medikų priežiūra, ir be 
jos.