> Todėl kad skiriasi "prisidirbęs" termino vertinimas tavo ir ten sėdinčiųjų 
> ir netgi tarp jų viduje. T.y. baudžiamas tas, kuris yra pagautas, 
> prisipažino klydęs ir prisiėmė kaltę, ir nedėjo jokių aktyvių pastangų 
> išsikapstyti, o laukė, kad nebus papjautas pagal principą, kuris 
> ploniausiu balsu sucyps. Nes tas, kuris dėjo pastangas, jau turėjo 
> padalyti tam tikrų pažadų, kad ten liktų. Jis jau sėdi kažkieno 
> kišenė(-se).

Dėl šito tikriausiai esi teisus

>
> Šiaip žinant Seimo elektorato mastyseną, Seimo šitas, sutikime, 
> šizofreniškas, sprendimas, atrodo visiškai logiškas ir vietoje.
>
> Seimu visiškai nepasitiki tauta. Reiškia ji nepasitiki pati savimi. Dabar 
> ir jai ir pačiam Seimui, staiga užkraunama atsakomybė pačiam save 
> nusibausti (o tai itin didelis pasitikėjimo savimi išbandymas), ir dargi 
> tikėtinai pačiu galutiniausiu būdu. Įsivaizduokime, ateina Konstitucinis 
> Teismas, perskaito nuosprendį, kuris ir taip visiems aiškus, ir kuris 
> akivaizdžiai pritaikomas didžiajai Seimo daliai ir paduoda pistoletą su 
> kulka vamzdyje ir išeina, liepęs apsispręsti, nes du inkstai negalėjo 
> patys apsispręsti už jų šeimininką. Nedyvai, kad pistoletas išauna, bet, 
> nors ir kulka pataiko į kūną, bet ji tik nubruožia skruostą, o ne ištaško 
> smilkinį, kaip privalėjusi.
>
> Galutinė būsena - kontūzytas idiotas, kuris nei sugebėjo pasielgti 
> atsakingai, nei sugebėjo pripažinti savo vidinį supuvimą ir juo mėgautis 
> iki paskutinio.
>
> Tas pats ir su tauta - ji padarys viską, kad tik nereikėtų apsispręsti. Ir 
> dabar esminis klausimas, ne ką tas kontuzytas dvasios ligonis darys, o ką 
> darys Tauta.

O dėl šito - ne. Nei Tauta nei Seimas neturi vieningų smegenų, todėl abiems 
nereikėtų pripaišinėti žmogiškųjų savybių. Aš pvz. nei pasitikiu, nei 
nepasitikiu Seimu, nes žinau principus pagal kuriuos jie dirba ir galiu 
prognozuoti jų sprendimus. Nors esu Tautos dalis, nesutinku, kad Tauta už 
mane galvotų.