Labai girtas Vytas labai girtam man ėmė pasakoti apie savo jaunystę. Kodėl jis, būdamas penkiolikos metų, apgavo sovietų valdžią savo milžinišku ūgiu ir kaip aštuoniolikmetis buvo priimtas į baudžiamąjį būrį. Regis, tėvą komunistą nužudė priešai, bet gali būti, kad ir visai kitaip. Būrys gaudė „miško brolius“, bet svarbiausias dalykas, kurį apie kovinę jaunystę prisiminė mano pašnekovas, buvo žmonių šaudymai. Po šaudymų prastai miegodavęs, kamavę košmarai. Ypač baisus buvęs toks: apyaušriu ar sutemose jis šauna į senyvą vyrą vienais apatiniais – šauna, o tasai negriūna.(...) Vytas kalbėjo, o aš, įbedęs girtą žvilgsnį į jo neįtikėtinai dideles rankas, tvirtai sunertais pirštais, padėtas ant Thomo Manno stalo, šiurpau iš siaubo: budelio rankos.“ http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-10-31-liudvikas-jakimavicius-issipasakojimai/52353