>"Be jokios abejonės žmogus yra socialinė būtybė. Tačiau santykiai tarp 
>žmonių gali būti dviejų rūšių - savanoriški ir prievartiniai (politiniai). 
>Kaip supranti šiandien visi žmonės ir visos žmonių grupės išskyrus >žmonių 
>grupę pavadinimu "valdžia", gali legaliai siekti savo tikslų tik remdamiesi 
>savanoriškais santykiais. Vienintelė žmonių grupė pavadinimu "valdžia" 
>legaliai savo tikslų gali siekti remdamasi prievartinėmis >(politinėmis) 
>priemonėmis.
>Santvarka, kurioje dalis žmonių gali _teisėtai_ naudoti (inicijuoti) smurtą 
>prieš kitus žmones (t.y. naudoti politines priemones savo tikslams 
>pasiekti), kitaip tariant santvarka, kurioje vieni žmonės priklauso 
> >kitiems, niekuo nesiskiria nuo fermos, kurioje fermos gyventojai priklauso 
>fermeriui. Kaip jau ir rašiau - tai, kad fermeriai keičiasi, esmės 
>nekeičia, nes bet kuriuo laiko momentu yra fermeriai ir jiems 
> >priklausantys galvijai, su kuriais fermeriai gali daryti ką nori.
>Šiai santvarkai alternatyvi santvarka yra rinkos santvarka, kurioje legalūs 
>santykiai tarp _visų_ žmonių ir _visų_ žmonių grupių yra savanoriški, o 
>prievartiniai - nelegalūs."

Visu pirma dabartineje vakaru santvarkoje valdzia tikrai negali LAISVAI 
naudoti smurta kada tik nori, toli grazu. Beto pats teiginys, kad 
valdzia(kaip visa) siekia savu tikslu yra nelabai teisingas.
Del savanorisku santykiu, tai irgi labai slidus reikalas, kada tokie, pilnai 
savanoriski egzistuos. Dirbdames darbe tu irgi atstovauji kazkokiai 
"fermai", kuri tave "isnaudoja", pasiima didesne dali tavo sukurtos vertes, 
gali tave bausti(mazinti alga, priedus ir tt.) pagal ju paciu sukurtas 
taisykles. Nematau tame didelio principinio skirtumo. Bet kokioje grupeje 
zmoniu formuojasi tam tikros taisykles, pagal kurias taikomos kazkokios 
bausmes(nebutinai tiesiogines ar fizines, tai priklauso nuo grupes 
pobudzio), tai naturalu, neisivaizduoju, kaip be to galima apseiti.


>"Jis kritikuoja reketininkus, pavadinimu "valdžia". Valdžios naudojamos 
>tikslų siekimo priemonės neturi nieko bendra su vadyba, o ambicijos, 
>kuriomis remiantis žmonės siekia valdžios kitiems žmonėms, >niekaip 
>neskatina tobulėjimo."

Kalba pakankamai nemazai apie vadyba jis, ten kur analogijos su karvemis, ju 
ploto padidinimu ir tt. Tai is esmes apeliuoja i esminius vadybos principus, 
tai kas naturalu demonstruojama, kaip kazka nesuvokiamai baisaus(panasiai 
kaip komunistaidemonstruoja "kapitalizma"). Gal tai ir skamba nemaloniai, 
bet rinka diktuoja tokias salygas.
Ambicijos siekiant valdzios(nebutinai valstybes, galbut firmos, rinkos 
dominavimo, galbut net kolegu palankumo, simpatiju ir tt.) yra esminis 
faktorius, skatinantis mus issiskirti, dirbti daugiau/geriau nei kiti.