Ech, kiek raidelių ir emocijų dėl nereikšmingų smulkmenų, dėl anstato, išvestinių... Na ir koks skirtumas, kiek ir kaip "multiplikuojas" ? (nors iš tikro tai niekas niekur nesimultiplikuoja). Vaizdumo dėlei parašinėsiu apie pinigėlius ir krizeles (bo tik per krizelinius nuosmukius ir tekyla noras tautai paplepėt apie "multiplikatorius"). Taigis turim ūkį. Prekinį, ne totalitaristinį. Daugmaž rinkos ūkelį (nu tobiš daugmaž rinkos ekonomika funkcionuoja). Dirba žmogeliai, prekiauja. Bankeliai (jei jau tokie išrasti, jei ne - tai kokie žydeliai ar vietiniai jų analogai) užsiima pinigų skolinimu (nu kad greičiau įsisuktų žmogelis ima paskolą, jei yra įsitikinęs kad jo sugalvotas biznio planelis tikrai išdegs, ir jis dabar pasisklolinęs uždirbs daugiau, nei kad daba "iš savęs" kauptų lėšas tam savo sugalvotam bizneliui), nu dar sklolinasi visokie, katrie taupyt nemoka (tipo daba teliką skolon paimsiu, ba nemoku sutaupyt, o skolą grąžint sugebėsiu, ba kai skolų išmušinėtojų bijosiu, tai ir taupyt sugebėsiu). Ir sukasi taip gyvenimas. Paprastai dešimtmečiais. Anksčiau ar vėliau kažkam šauna galvon kokis naujas įtin efektyvus biznelis (pvz. tulpių svogunėliai arba NT Vilniuj). Tas biznelis neša geroookai didesnius procentus, nei likusieji. Žmonės mėgsta procentus. O galvot ir analizuot nemėgsta. Ir puola visi stačia galva į tą naująjį biznelį. Namus užstato, tulpių svogunėlių prisiperka. Statybos Vilniuj - betonuotojui net iki 9klt/mėn. moka. Dzin išlaidos, dzin skolos - prasuksim - visi milionieriais tapsim. Primetam taip kokis pelnas bus, bėgam bankan, imam skolon telikus, karietas, viską kas madinga. Gi būsims pelnas viską padengs. Vat vat tuoj rojus žemėj bus, tik va svogunėlius užauginsiu, kvartalą kartonkių pastatysių... Kuo tai baigiasi - manau visiems aišku. Mastelio efektas. Biznelis superefektyvus, kol mažai kas juo užsiima. Nu nereik rinkai tiek tulpių ir kartonkių. Na o pasėkoj bankrotų grandinėlė ir verkiančių bei piktų prasiskolinusių minia. O valdžiai - galvos skausmas. Paprastai juos gelbsti. Kas iš "humanizmo" (nu tipo, kuo kaltas žmogelis, jog patikėjo jog gerai gyvens, jog betonuotojui 9klt/mėn amžinai bus, kad prisipirko skolon telikų beigis karietų), kas iš praktinių primetimų (gal geriau juos paremt, nei kad riaušes malšint). O iš ko remt ? Infliacija - paprastas ir efektyvus metodas. Susimoka visi. Paremia neapskaičiavusius. Ir kažkodėl vis taikosi ant bankų pyktį išliet. O bankai čia prie ko ? Nu nebus bankų - bus žydelis. Nebus žydelio - bus koks lombardas, ar kokis pogrindžio milionierius, skolins reketu/narkotikais/pan. surinktus pinigus, ir dar jam galvos neskaudės dėl kliento nemokumo - jam visi sklolas grąžina (nu arba miršta, kito kelio nėra). Yra noras sklolintis - visad atsiras iš ko. Visad. USA sauso įstatymo metu irgi tereikėjo moro gert - ką atsiras. "Doc" <giedriusc_aciunereikia_@gmail.com> wrote in message news:hvcts0$ok9$1@trimpas.omnitel.net... <Išsamus paaiškinimas, kuris net nežinau ar dar kuo nors padės> Tik skirtumas tas, kad tokiu atveju tai bus paskolos, o ne pasaugos, sutartis, kurios niekas pinigais laisva valia nelaikys (aišku ji turės kažkokią kainą, t.y. bus norinčių ją nupirkti už kažkiek pinigų, kaip kad ir dabar paskolos sutartis su patikimais skolininkais galima parduoti, t.y. iškeisti į pinigus). Pavyzdžiui turi 100$, už kuriuos gali pirkti daiktus. Jei nuneši tuos 100$ į banką pasaugoti ir jei tą banką pardavėjai laiko patikimu pinigų saugotoju, gali atiduoti pardavėjui mainais už 100$ vertės daiktus 100$ pinigų pasaugos sutartį. Tačiau jei bankui pinigus paskolini, gauni paskolos sutartį, kurios niekas laisva valia neims mainais už 100$ vertės daiktus (gali imti su diskauntu, bet nematau pagrindo manyti, kad taip būtų, kadangi paprastam pardavėjui sunku įvertinti paskolos sutarties vertę). Savo ruožtu jei tuos pinigus bankas paskolins kam nors kitam, skolininkas galės už juos pirti daiktus tiek mokėdamas grynais, tiek pasaugos sutartimis, jei tuos pinigus bus davęs pasaugoti bankui. Taip pat jis savo ruožtu gali perskolinti pasiskolintus pinigus tiek bankui, tiek kam nors kitam, tik, kaip ir pirmu atveju, tada jis jau turės paskolos sutartį, kurios niekas nelaikys pinigais, o pinigus turės naujas skolininkas. Kai tuo tarpu fractional reserve ir legal tender nelaimių atveju nėra skirtumo tarp pasaugos ir paskolos sutarčių. Jei nuneši 100$ į banką (nesvarbu ar kaip terminuotą indėlį ar tik pasaugoti iki pareikalavimo) ir bankas paskolina juos kam nors kitam, tuo pačiu metu tiek indėlininkas, tiek skolininkas gali pirkti daiktų už 100$ (paprastumo dėlei tarkim, kad rezervų norma 0, jei ji didesnė, keičiasi tik skaičiai, principas nesikeičia), su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm.