Tema: Re: Kaip veikia fractional reserve
Autorius: RaR
Data: 2010-06-15 16:19:24
>>>>>>>>>>
"Doc" <giedriusc_aciunereikia_@gmail.com> wrote in message news:hv7rku$lg6$1@trimpas.omnitel.net...
Turbūt esminė vieta yra čia:

"Čia reikia pažymėti, kad $9,000 bankas realiai paskolinti Sally negali, gali tik užrašyti įsavo sąskaitą banke. Sally realiai gali pasinaudoti tik $900 (kaip teisingame pirmame pavyzdyje), o jei panorės naudoti kitus pinigus, bankas turės juos iš kur nors surasti. Visi reikalavimai ir balansas sueina tik todėl, kad tie $9,000 Sally paskolinti pinigai niekur iš banko nejuda - juos Sally savo ruožtu laiko kaip indėlį tame pačiame banke."

Šiaip tau reiktų pagalvoti ties klausimu kas yra pinigai. Tu, kaip suprantu, pinigų sąskaitoje nelaikai pinigais, kas yra objektyvi klaida, nes už pinigus sąskaitose gali pirkti daiktus lygiai taip pat kaip ir už popierinius pinigus.
>>>>>>>>>>>>


Taip, dėl to kaip apibrėžiame pinigus mes nesutinkame ir jau aiškinomės. Komercinio banko čekinė sąskaita nėra doleriai, o tik komercinio banko pinigai (jo skolos lapelis), matuojamas doleriais. Doleriai yra FED pinigai. Tai akivaizdu kai klientas nori pasinaudoti savo čekine sąskaita - tada vien savo skolos lapelio bankui neužtenka - jis kitam bankui (check clearing momentu) turi pervesti realius dolerius (kitaip tariant rezervą), ir jis jų negali pats "nupaišyti", skirtingai nei kliento sąskaitos. Aš irgi galiu išduoti savo skolininkui 100 lt vertės skolos lapelį. Kai pinigai tebėra pas mane, analogiškai galima teigti kad aš "iš nieko sukūriau 100 lt". Bet kai mano skolininkas norės realiai pasinaudoti tais pinigais, aš jam iš kažkur turėsiu ištraukti tuos tikrus 100 lt., ir visas mano litų kūrimas pasibaigs. Taip pat ir akcijų ar obligacijų už trilijonus dolerių nominalia verte buvimas dar nereiškia kad už tokią sumą yra į apyvartą išleista dolerių ar eurų.


>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>
"Toliau autorius pagaliau aprašo atvejį kai Sally panaudoja jam paskolintus pinigus. Tada daro savo liapsusą - pateikia lentelę, kurios kairėje pusėje yra $8,000 pažymėtų raudonai. Kas tai? Apie tai nesamprotauja. Iš tikrųjų tai ne kas kita, o banko minusiniai rezervai. Ir minusas ne $8,000, o $9,000 - t.y. tiek, kiek bankas turi pervesti į kitus bankus, nes Billy idėti $1,000 tarnaus tik kaip privalomas rezervas išduotai $9,000 paskolai. O tą $9,000 minusą bankas turės kaip nors padengti - iš kitų indėlių ar skolindamasis iš kitų bankų! Taigi Billy idėti $1,000 niekaip nepadengia $9,000 Sally išduotos paskolos - tam reikia dar $9,000 ir bankui juos reikia iš kažkus gauti, jis jų negali sukurti "with the simple push of a button.""

Jokio liapsuso nepadaro, nes yra būtent taip, kaip Bob'as ir rašo. Iki paskolos suteikimo pinigų ekonomikoje yra $1000, po paskolos suteikimo $10'000, t.y. 10'000 vienetų, už kuriuos žmonės VIENU METU gali nusipirkti daiktų.

$9000 bankas neprivalės padengti niekaip niekam tol, kol jų kas nors nenorės pasiimti grynais. Nuo CB padarymo bankai neturi teisės po pavedimo reikalauti vieni iš kitų popierinių pinigų, gavę pavedimą turi įsirašyti gautą sumą pas save į balansą ir būti laimingi.
>>>>>>>>>>>>>>>>>>


CB pinigai (doleriai) yra ne tik popieriniai, bet ir elektroniniai (sąskaita CB). Ir bankai turi realiai pervesti pinigus kitam bankui. T.y. vieno banko sąskaita CB turi sumažėti, o kito banko - padidėti. Tam kad pervesti, jis turi jų turėti. Nepervedama tik iki "check clearing" momento, o jo metu bankai turi realiai atsiskaityti.

Aišku, čekiai juda į abi puses, ir realių pervedimų tarp bankų bus padaryta žymiai mažiau. Tad galima teigti, kad banko klientai tarpusavio atsiskaitymus vedė banko čekiais (t.y. komercinio banko pinigais), o ne CB pinigais. Bet tai joks dalinių rezervų bankininkystės ypatumas, tokią apskaitą - kas, kiek, kada ir kam skolingas gali vesti bet koks kaimo žydelis, mafijos sąskaitininkas, buhalteris. Tokiu atveju skolų apskaita vedama tik knygoje, elektroninėje lentelėje, išleidžiami kokie skolos lapeliai ar čekiai. O CB pinigais (doleriais, litais ir t.t.) atsiskaitoma tik kas tam tikrą laiką. Taigi, galima sakyti, kad visi tie apskaitininkai į rinką išleidžia savo pinigus, kurių vertė matuojama CB pinigais, bet patys jie CB pinigų neišleidžia - tai būtų padirbinėjimas.